Atsinaujinimas

2015-12-25 / Nida Matiukienė

Naujųjų visuomet laukiame su viltimi ir džiaugsmu. Bet, baigiasi šventės ir prasideda įprasta kasdienybė. Lyg kažko trūksta... Pasigendi ilgai laukto naujumo, šviežumo ir atsinaujinimo. Juk metai  -  nauji...

Todėl drauge su Šv. Augustinu atsidūsėju: „Kas tu esi, mano Dieve? Kas man leis pailsėti tavyje? Kas leis, kad ateitum į mano širdį ir ją pagirdytum, kad užmirščiau savąjį blogį ir apkabinčiau vienintelį savo gėrį, Tave?“.

Vėl įsibėgėja rutina ir vėl pasineri į kasdieninius darbus taip ir nesuradusi atsakymo. Kame atsinaujinti?

Naujos dovanos? Naujas remontas, naujos technologijos, perskaityta nauja knyga, panaršyti nauji internetiniai puslapiai... o visgi kažkas ne taip, kažko dar trūksta... Vidinė tuštuma taip ir liko neužpildyta nei dovanomis, nei pramogomis, nei šventėmis. Viskas vyko lyg visa tai būtų netikra ir ne tai.

Tik patys drąsiausi pakyla virš savo "matricos" ir atranda sielos artumą Augustino žodžiuose: „Ankšti mano sielos namai, kad galėtum į juos įeiti: paplatink juos. Jie griūva: atstatyk juos. Juose yra tai, kas žeidžia tavo akis: pripažįstu ir žinau. Bet kas juos išvalys?“.

Seni įsitikinimai neleidžia apsigyventi Jo namuose, todėl pasilieku savo sename gyvenimo rauge.  Taip saugiau.

O nuolankieji žengia į užribį, rizikuodami išeina iš komforto zonos ir taria: „Pasakyk mano sielai : aš esu tavo išganymas“. Pasakyk taip, kad išgirsčiau. Štai mano širdies ausys atgręžtos į tave, Viešpatie. Atverk jas ir pasakyk mano sielai: „aš esu tavo išganymas“. Atbėgsiu išgirdęs šį balsą ir apkabinsiu tave. Neslėpk nuo manęs savo veido: mirsiu, nemirsiu, kad tik jį pamatyčiau“. (A.Augustinas, Išpažinimai)

Palinkėčiau siekti savo širdies troškimo, įgyvendinti savo svajonę ir tapti tuo, kuo esi sukurtas. Ar įmanoma? Ne iš karto. Bet žingsnis po žingsnio. Tad PIRMYN!

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found