Išmokime BŪTI
2015-10-05 / Nida Matiukienė
Šiandien norėčiau padrąsinti kiekvieną Giuseppe Colombero žodžiais. "Dažnai kiti iš mūsų tikisi ne kažko, bet pavyzdžio, kaip galima kitaip gyventi – ramiai ir tvirtai, laikant save rankose, valdant laiką, tą "sielos pratęsimą", kaip pasakytų šv.Augustinas, užuot leidus jam terorizuoti tave.
Mes turime ieškoti saves realizavimo pilnatvės ne tik mokėjime daryti, bet taip pat mokėjime būti, mokėjime taisyti ir tobulinti savo gyvenimo kokybę. Pirmasis patarimas, kurį leidžiu sau duoti, yra toks: išmokime sustoti. Išmokime suvaldyti nerimą, atlikti darbus lėtai, gerai, vieną po kito, o ne tris iš karto.
"Sustoti – tai išsiveržti iš karštligiško ritmo, kurio laikytis mus priverčia ir pasmerkia visuomenė, apdovanojanti labiausiai skubančius ir atbėgusius pirmuosius.
Sustoti – tai pirmoji dovana, kurią galime dovanoti sau, nes tai savęs perkėlimas į kitokią gyvenimo plotmę nei nuolatinis bėgimas su beiššokančia iš krūtinės širdimi; nei nesibaigiantis nežinojimas, ką reikėtų atlikti pirma, kadangi viskas yra labai skubu; nei nuolatinis jausmas, kad kažkur vėluoji.
Viską atlikti be perstojo skubant nėra dorybė, bet bausmė, o kartais net liga."
Kasdien bėgdami per gyvenimą prisiminime, kad "lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji. Viskas priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo" Ekl 9,11.
Tad ieškokime teisumo, ramybės ir džiaugsmo, o visa kita mums bus pridėta.