Kaip nešti kasdienes naštas sunkiai sergančiųjų artimiesiems?

1901-12-13 / Regina Pranskevičiūtė

Kai suserga mums artimas žmogus, liga neišvengiamai daug ką pakeičia tiek paties sergančiojo, tiek mūsų, esančių šalia, ir visų pirma šeimos gyvenime. Sergančiam žmogui reikalinga visokeriopa pagalba. Jo poreikiams patenkinti tenka skirti daug dėmesio. Šeimos nariai, artimieji perima dalį sergančiojo pareigų, palaiko ryšius su medicinos darbuotojais, rūpinasi sergančiu artimuoju buityje, atlieka įvairias medicinines procedūras, slaugo, padeda išlaikyti emocinę ir dvasinę pusiausvyrą. Taigi, kasdienė sergančiojo artimųjų našta (tiek fizine, tiek emocine prasme) akivaizdžiai išauga.

Tada ir iškyla pavojus pamiršti save, net susirgti. Sergančiojo artimieji psichologinėje literatūroje vadinami „paslėptaisiais pacientais“. Dėl slaugymo naštos šie žmonės dažnai jaučiasi pavargę, išsekę, jaučia nerimą, vidinę įtampą, esti prislėgti, depresiški, gali prarasti gyvenimo prasmę, pablogėja jų fizinė sveikata. Taigi, nepasirūpinant savimi, gali tapti sunku pasirūpinti sergančiu artimuoju.

Kai sužinome, kad artimas žmogus serga nepagydoma liga, iš karto negalime ir nenorime tuo patikėti. Išsigąstame, tarsi trumpam sustingstame. Viliamės, jog išgirsta diagnozė yra klaida, kad taip tiesiog negali būti. Paskui klausiame savęs, kodėl atsitiko taip, kodėl man, kodėl dabar. Kartais imame ieškoti kaltų arba kaltiname save. Klausiame savęs, ko nepadarėme, ką darėme ne taip, kodėl nesustabdėme artėjančios nelaimės. Kyla daug sunkių jausmų. Liūdime prarastų gyvenimo galimybių, pykstame, kad taip atsitiko, bijome nežinios ateityje, esame sutrikę. Sunkiausia, jog savo išgyvenamų jausmų dažnai negalime laisvai išreikšti. Juk negalime pasirodyti silpni sunkiam ligoniui.

Ką daryti? Ar galime tikėtis kieno nors palaikymo?

Kai žmogus sunkiai serga, kenčia skausmą, įvairius nepatogumus ir apribojimus, jo emocinė būsena, nuotaikos taip pat keičiasi. Sirgdamas keičiasi pats žmogus. Neišvengiamai keičiasi ir sveikųjų bendravimas su juo.

Kaip elgiasi kiti žmonės, sužinoję apie bendradarbio, draugo, pažįstamo ligą? Turbūt pati dažniausia reakcija yra išgąstis, pasitraukimas, nes nežinoma ir nemokama tinkamai bendrauti su sergančiu žmogumi. Juk niekas nenori sirgti, o bendravimas su sergančiu žmogumi primena, kad tai bet kada gali atsitikti  kiekvienam iš mūsų.

Kai žinome, jog artimas žmogus nepagydomai serga, gedime iš anksto, nes žinome, kad mūsų bendras laikas labai ribotas. Kaip išnaudoti esamą laiką atsisveikinti su artimuoju, kaip pasiruošti jo išėjimui?

Taigi, slaugant sunkiai sergantį artimą žmogų, kyla daug sunkumų. Čia išvardyti psichologiniai sunkumai, kuriuos patiria sergančiojo artimieji. Labai svarbu slaugant sergantįjį sugebėti pasirūpinti ir savimi, išgyventi visus sunkioje gyvenimo situacijoje kylančius jausmus, mokėti paprašyti pagalbos, palaikyti visaverčius santykius su kitais žmonėmis, emociškai priimti įvykusius gyvenimo pasikeitimus, iškentėti ir atrasti save iš naujo.

Ne visada tai padaryti lengva patiems slaugantiesiems. Jei pagalbos ne tik ligoniui, bet ir sau būtų kreipiamasi atvirai ir laiku, ir ligos, ir slaugymo našta veikiausiai gerokai palengvėtų.

Sielovados centras „Bendrakeleiviai“, turintis nemažą savipagalbos grupių patirtį, pradeda programą žmonėms, slaugantiems sunkiai sergančius suaugusius artimuosius. Dešimties kassavaitinių susitikimų metu bus kalbamasi šiomis temomis:

Mano pirmoji reakcija į artimo žmogaus ligą. Kaip sužinojau diagnozę?

Pasikeitimai šeimos ir mano gyvenime. Kaip juos priimu?

Jausmai. Pažinti, išreikšti, dalytis.

Santykių su sergančiu artimuoju pasikeitimas. Kaip juos palaikyti ir kurti?

Santykių su kitais žmonėmis (artimaisiais, draugais, bendradarbiais, pažįstamais) pasikeitimas. Kaip palaikyti visaverčius ryšius?

Kas padeda man išlikti fiziškai ir emociškai stabiliam? Kas trukdo?

Visuomenėje vyraujantys stereotipai apie ligas, sunkius ligonius ir jų slaugymą. Mano paties nuostatos ligonių atžvilgiu anksčiau ir dabar.

Atsisveikinimo su sunkiai sergančiu artimuoju perspektyva. Kaip galiu tam pasiruošti?

Ilga slauga: pavojus save pamiršti ar galimybė atrasti iš naujo? Naujas žvilgsnis į savąjį „aš“.

Dovanos ir pamokos, kurias gaunu, slaugydama(s) sunkiai sergantį artimąjį.

Grupę ves psichologai ir sielovadininkai. Norinčiuosius maloniai prašome registruotis adresu sielovada@gmail.com arba skambinti tel. 8 ~ 69 966 153 (Rasai).

Bernardinai.lt

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found