Televizorius: ką žaidžia mūsų vaikai?

1901-12-13 / Anonsas.lt

Žiniasklaidos pranešimais, daugybė vyresnio amžiaus vaikų šiais laikais priklauso nusikalstamoms grupuotėms. Dešimtys vaikų (kai kurie jų iš pasiturinčių šeimų) padarę žiaurius nusikaltimus. Pastebima, kad žmogžudystės, kurias įvykdė dešimtmečiai dvylikamečiai nemotyvuotos, keistos, ypač žiaurios, žvėriškos, kas liudija apie giliausią dabartinės visuomenės dvasinį nuopuolį.

Tėvai dažnai guodžiasi: „Kokie jie (sūnūs, dukros) mums žiaurūs! Kokie jie nejautrūs ir abejingi mūsų skausmui, mūsų gyvenimui!" Nors leiskite pastebėti: tyro, nesugadinto vaiko reakcija į svetimo skausmą, kaip ir į mirtį, visada gyva ir gili. Jis visiems linki gėrio ir džiaugsmo. Kas nežino, kaip nemėgsta toks vaikas pasakų su bloga pabaiga! Vien mintis, kad kažkas kenčia ir neranda paguodos (suvokiamos vaiko sąmonei) jį sukrečia iki širdies gelmių. Ne atsitiktinai sekmadieninėse mokyklose patyrę mokytojai vengia pasakoti mažiems vaikams apie kankinių gyvenimą, o juo labiau vengia smulkiai pasakoti apie jų kančias. Mieliau pasakoja apie teisiųjų gyvenimus, šventuosius karus, atsiskyrėlius vienuolius, stebukladarius. Žiaurumas vaikiškai širdžiai nebūdingas, tai ne prigimtinis, o įgytas bruožas.

Kur šių laikų vaikas gali pamatyti žudynes, prievartavimus, sukapotus kūnus? Kur jis sužinos, kas yra „sadistas" arba „iškrypėlis"? Kur pagaliau jis pamatys iš kapo išlipusį numirėlį, siaubingiausią monstrą, demoną? Aišku, kad per televizorių. Tokių scenų ir veikėjų apstu amerikietiškuose trileriuose, kuriuos (kartais netgi kartu su tėvais) taip susižavėję žiūri paaugliai. Na, jų jaunesnieji broliukai ir sesutės kol kas dar žiūri animacinius filmukus, kurie užaugino ne vieną kartą. Tačiau seniau mėgstamiausi filmukai buvo „Kūlverstukas", „Pingviniukas Lolo", dabartiniai vaikai gi žiūri filmukus, kurie labiau primena kovinius veiksmo filmus. Jeigu Kūlverstukas primena mielą, naivų berniuką, tai vėžliukai Nindzės veikiau „kieti vyrukai", kurie, įvesdami tvarką ir atstatydami teisingumą, talžo priešininkus į dešinę ir į kairę. Jeigu Kūlverstuko išdaigos su draugais ir lieka vaikiškomis išdaigomis, o ir patys jie iš šviesaus, draugiško pasaulio, tai vėžliukai Nindzės kitokie ir veikia visai kitame pasaulyje, tamsiame ir baisiame, kur saujelė didvyrių kovoja su pulkais blogio tarnų.

Kai gydytojai psichiatrai prašo tėvų, kad šie atsakytų anketoje, kas yra pagrindinė vaiko baimių priežastis, dažniausiai jie rašo, kad tai animaciniai filmukai.


Vaikų psichologai teigia, kad ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai gyvena ne vieną, o kelis gyvenimus: ir savo, ir pasakų bei animacinių filmukų veikėjų. Nuo tėvų ir auklėtojų priklauso ką ir kaip mėgdžios jų vaikai: vampyrą ar peliuką Mikį. Aišku, norisi tapti stipriu, kurio visi bijotų, kuris mokėtų daryti tai, ko kiti nemoka, pavyzdžiui, laisvai kaip paukštus sklandyti virš žemės, žvilgsniu deginti daiktus. Tik va bėda...

Vieno berniuko vaizduotę pakerėjo animacinis filmukus apie meškiukus guminukus, kurie sugebėdavo vikriai peršokti namus, medžius ir panašiai. Iš pradžių vaikas bėgiojo po butą šūkaudamas „Aš meškiukas guminukas!" O kartą su kiemo draugais jis užlipo ant 16-os aukštų namo stogo. Vaikai įsišėlo. Staiga mūsų berniukui pasivaideno, kad jis, kaip jo mėgstami meškiukai, gali peršokti ant gretimo namo stogo. Keletas žingsnių link stogo krašto ir...

Peršasi išvada, kad lavinant vaiko vaizduotę, rodyti jiems superherojus labai pavojinga. Tačiau, deja, net toks tragiškas atvejis vargu ar privers mažylių tėvus ištraukti televizoriaus laidą iš šakutės.

Tuo tarpu „žydrasis ekranas", prie kurio daugelis šių laikų šeimų praleidžia kone visą laisvalaikį, daro didžiulę žalą fizinei ir dvasinei vaiko sveikatai. Vaikų psichiatrai ir psichologai mano, kad pagrindines vaikų ligas XXI amžiuje sukels televizorius ir kompiuteris.

Yra nustatyta, kokią žalą daro vaiko sveikatai televizorius. Visų pirma, kineskopo spinduliavimas sukelia psichikos sutrikimus, kas labai sekina jo nervų sistemą. Antra, ilgas sėdėjimas prieš ekraną sukelia astenoneurotinius sutrikimus: sutrinka žarnyno veikla, sunkėja šlakų išsiskyrimas iš organizmo, vaikai dažnai serga. Bet labiausiai pastebimi psichoemociniai sutrikimai, susiję su informaciniu televizijos poveikiu vaiko asmenybei. Silpnėja atmintis, vaikai prasčiau mokosi, nesugeba susikaupti, sutrinka miegas, vaikai tampa jautresni, greičiau įsižeidžia. Pablogėja santykiai su tėvais, ypač, kai šie reikalauja, kad vaikas atsiplėštų nuo ekrano. Juk televizija dvasiškai bukina, hipnotizuoja ir įvairiausiais būdais, sąmoningai ar nesąmoningai, koduoja vaiko ar paauglio elgesį. Verčia jį gyventi pagal ekrano pasaulio dėsnius. Televizijos gyvenimas su savo aštriais pojūčiais jam atrodo tikresnis nei tikras gyvenimas. Grįžusiam iš iliuzinio pasaulio jam nevalingai atrodo, kad jo gyvenimas pilkas ir nuobodus, o jo artimieji nereikšmingi ir apgailėtini. Gyvenime viskas prėska, o ten viskas aštru. Gi persikėlus ten, į ekraninį pasaulį, visas blogis, užslėptas širdyje, visi slapti, užslopinti ar nepatirti jausmai gauna peno ir gali bujoti nevaržomai. Pataikaudama tiems jausmams, televizija dvasiškai žudo vaiką. Rodydama jam smurtą net animaciniuose filmukuose, brukdama tvirkinimo, žiaurumo ar „gražaus" gyvenimo scenas, ji žadina vaiko širdyje pykčio, pavydo, godumo jausmus. Koviniai filmai moko jį nekęsti silpnojo, perša ne tik ypatingą gyvenimą būdą, bet ir kitokį bendravimą su aplinkiniais, įžūlų ir familiarų, nesuderinamą su išmintingu kuklumu, jau nekalbant apie krikščionišką nuolankumą. Kaip pasakė vienas sociologas, televizija formuoja naują antropologinį tipą - žemo intelekto ir menkos moralės.

Paprastai vaikai labai įninka į televizorių tose šeimose, kuriose juo žavisi suaugusieji. Čia „dėžutė" tampa tikru namų šeimininku, didžiausiu autoritetu, mylimiausiu šeimos nariu - „ponu". Šis šių laikų stabas užima garbingą vietą kambaryje ir kai visi šeimos nariai susirenka aplink jį, kaip vakarinei maldai, susidaro ramybės ir meilės iliuzija. Bet užtenka jam sugesti, kaip akimoju paaiškėja, kokie visi šeimos nariai susvetimėję, jie net neturi apie ką kalbėti. Tačiau dabar kone visuose namuose yra po du ar tris televizorius: sugenda vienas, įjungiamas kitas.

Parengta pagal užsienio spaudą
Anonsas.lt

Kiti straipsniai:

Kelionė su vaikais http://www.anonsas.lt/portal/categories/68/1/0/1/article/27656

Pirties malonumai nėščiosioms ir vaikams http://www.anonsas.lt/portal/categories/68/1/1/5/article/10498

Vaikų gimtadieniai: piratų vakarėlis http://www.anonsas.lt/portal/categories/68/1/1/5/article/26153

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found