Šinšiliukas
1901-12-13 / Nida Matiukienė
Niekada neplanavome pirkti šinšiliuko, bet tikriausiai jis pats panorėjo pas mus apsigyventi. Auginame padovanotą Mikutį jau penkerius metus. Ankstesni šeimininkai greitai pajuto kokią žalą namie gali padaryti graužikai. Žvėrelis labai liūdi uždarytas narve, todėl jam leidžiame palakstyti. Iš karto atgyja. Tačiau po to reikia būtinai siurbti kambarius, nes visur pribarsto savo ekskrementų. Per šį laiką tiek nelaimių jam nutiko, o vis tiek – gyvas ir sveikas. Letenėlę susilaužė, akį išsidūrė, 4 kartus skendo klozete, vos ne mirtinai apsinuodijo prisivalgęs kambarinių augalų. Vis veždavom pas veterinarą ir gydydavome. Aš jau šiek tiek pavargau nuo gyvūnėlio, bet vaikams miela jį turėti. Labai miela.