Švęskime moteriškumą
2015-05-05
Pokalbis su Nida Matiukiene apie ekumeninį maldos renginį „Švęskime moteriškumą“, 2015
Ar ne per drąsu bažnyčios erdvėje rengti šventę ir dar moteriškumo tema?
Galbūt bažnyčioje labiau tinka susikaupimas ir maldos, tačiau Dievui priimtina bet kokia dėkingumo išraiška. Moters prigimtis yra be galo kūrybiška. Moterys yra emocionalesnės, jautriau reaguojančios. Kartais mes būname piktos ir užsisklendusios − visa tai žmogiška. Menas yra viena iš išraiškos priemonių, kuria mes atskleidžiame, kas esame. O bažnyčia ir yra ta vieta, kur mes ateiname atsiverti. Čia atiduodame Dievui savo jausmus ir mintis – tai, kuo gyvename, ir tai, kas esame. Šiais metais Kauno arkivyskupija surengė koncertą šv. Valentino dienai paminėti „Mylėk ir daryk, ką nori“, jame sesuo A. Nobili nusivilko vienuolės drabužius ir šoko, apsirengusi šiuolaikinio šokio kostiumu. Sakralaus šokio elementai bažnyčioje yra priimtini. Vis dar ruošiuosi savo tinklaraštyje seimoms.lt parašyti savo įspūdžius apie tai.
Kokia moterų vakaro programa?
Meninėje dalyje planuojame Biblijos moterų vaidmenimis paremtą inscenizaciją, kurioje prisiminsime Kristaus genealogiją nuo Ievos iki Marijos. Bibliniai moterų paveikslai šiandien mums primena, kad Ieva, Sara, Ruta, Rebeka ir kitos buvo tokios pat netobulos moterys kaip ir mes, ir kad šiandien Viešpats taip pat telkia moteris savo darbams. Liudijimais ir pamokymais dalysis dr. E. Laumenskaitė bei A. Šečkuvienė. Palaiminti pakvietėme kun. A. Toliatą, kun. V. Mockų ir M.Sabutį su žmona. Taip pat mėgausimės gyva muzika, giesmėmis, šokiu ir bendravimu. Nujaučiu, kad tai bus labai jaukus ir turiningas vakaras.
Kaip kilo mintis rengti šventę moterims?
Man apskritai patinka švęsti. Tuo labiau, kad artėja Motinos diena. Dažniausiai mamos jos laukia pasyviai, be to ne visos moterys yra mamos. Taigi, jei lauksime, kada kas nors pakvies į šventę, gali tekti laukti labai ilgai. Lietuvoje moterys sunkiai dirba, yra labai užsiėmusios, pervargsta, tampa piktos. Jos išsiilgusios atokvėpio, įkvepiančių žodžių, švelnaus prisilietimo, tačiau vis neatranda laiko sau. Mumyse kaupiasi neišsakyti žodžiai, neišjausti jausmai ir neišdūsauti atodūsiai. Naštos ir atsakomybė slegia mus iki negalėjimo, tačiau vis kas nors veja − „Tu privalai“. Tokiai įtampai sumažinti kartais užtenka pozityvaus grįžtamojo ryšio: padėkos žodžio, įvertinimo, pabuvimo kartu. Apskritai mes jau nebemokame būti. Būti čia ir dabar. Svarbu atgaivintį šį gebėjimą, nes mes kuriame pasaulį aplink save, o kad tas pasaulis būtų gražus, mums būtinas įvertinimas, kitaip tariant, atspindėjimas to, ką darome, ir to, kas esame. Senojo Testamento Išminties knygoje randame labai gražų apibūdinimą, ko nusipelno moteris: ֺ„duokite jai jos rankų vaisių ir tegul jos darbai tegul ją giria vartuose“.
Kaip tu pati, Nida, patiri moteriškumą?
Niekada negalvojau apie tai. Gal tik tenka girdėti, kaip žmonės atsiliepia. Kai studijavau psichologiją, grupės merginos moteriškumą įvardindavo kaip vieną iš mano ryškiausių bruožų. Tada maniau, kad tai tik amžiaus skirtumas, nes buvau vyresnė ir mano elgesyje pasireikšdavo motiniška globa. Na, o kai sutuoktinis vadina „beprotiškai moteriška“, tuomet galvoju, ar tai moteriškas seksualumas, ar daugiau širdies švelnumas ir tikėjimas? O gal visko kartu harmonija? Beje, būtent tikėjimas ir yra tas šaltinis, iš kurio sklinda mano pačios kaip moters savivoka. Katalikiškas tikėjimas pilnas brandaus moteriškumo pavyzdžių, pradedant Biblijos moterųpaveikslais ir baigiant šių dienų šventosiomis.
Koks šio renginio tikslas?
Mano svajonė yra stiprinti bendruomenes, atkuriant moteriškumo šventumą ir tikrą draugišką moterų santykį vienos su kita. Galutinis renginio siekinys yra paskatinti moteris gilintis į savo tapatybę Kristuje, drąsinti jas atverti turimas dovanas ir dalytis savo meile, džiaugsmu bei šiluma savo bendruomenėse. Trokštu, kad šios šventės aidas per asmenišką santykį pasiektų kiekvieną bažnyčią.
Kokio amžiaus moteris kviečiate dalyvauti moteriškumo šventėje?
Neseniai vykusios Gailestingumo savaitės metu sūnus bažnyčioje paklausė: „Kodėl bobulės stumdosi?“ Juokais pasakysiu, kad galvodamos apie moterų amžių, kviečiame visas, kurios dar „nesistumdo“. O jei rimtai, tai moterys nesensta, jei pačios nesubobėja. Jei rūpiniesi savo vidaus grožiu, tikriausiai netgi jaunėji. Kartais nejučia namie pradedu šokti, tada vaikai klausia: „Ką čia dabar darai?“ arba: „Mama, nedainuok, trukdai ruošti pamokas!“ Manau, kad jei moteris savo širdyje vis dar sugeba dainuoti ir šokti, ji tikrai nepasens. O pasitikrinti visai nesunku, juk su amžiumi vis sunkiau užgniaužti savo vidinį gyvenimą, mažėja jėgų slėpti pyktį, apmaudą, viskas lenda į paviršių. Išorinis grožis nyksta, o vidinis atsiskleidžia. Gal todėl kaip tik vyresnės moterys labiau suvokia savo moterišką pradą, pilniau jį išgyvena, leidžia sau labiau būti savimi. Džiaugiasi, kad yra kitokia nei vyras. Mes kuriame ne tik meną, mes kuriame visuomenę per santykius. O bažnyčioje juk dauguma yra moterys, ir labai svarbu, KOKIOS jos. Ar tik šiaip religingos, ar trykštančios gyvybę nešančia meile.
Kalbėjosi Vilma Razmislevičienė, Bernardinai.lt