Netobulas balandis arba apie sutapimus ir atsitiktinumus

1901-12-13

 

Kai įsigijome naujuosius namus, mokyklos, į kurią eina mano vyresnėlis, čia dar nebuvo. Tada manėme, kad viskas bus kitaip ir sūnus mokysis kitur. Kaip dažnai pasitaiko, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Jei ši mokykla nebūtų šalia namų, tikrai nebūtume čia berniuko vedę... Šiandien mes gyvename čia, nes sūnus eina į šią mokyklą. Viskas klostėsi taip, kad galiu pasakyti – ne mes mokyklą pasirinkome, bet ji pasirinko mus. Taip viskas sutapo. O gal taip turėjo būti, gal tai ne atsitiktinumas ar sutapimas? Aš vadinu tai stebuklu, kuriuo šiandien labai džiaugiuosi. :)

 

NETOBULAS BALANDIS ARBA APIE SUTAPIMUS IR ATSITIKTINUMUS

Štai ir prasidėjo jis – tikrasis, o ne kalendorinis PAVASARIS! :) Toks ilgai lauktas ir išsvajotas. :) Mes su vyru ir žvarbią žiemos dieną esame kepsnelius vidury miško ant atviro laužo kepę ir būdavo labai smagu. Su mažuoju tokį dalyką šiai dienai sunku įsivaizduoti. Tik išlindus saulutei ir atšilus orui pagaliau atidarėme kepsnelių kepimo lauke sezoną. Ir čia mūsų laukė smagi staigmena! Dėl tam tikru būdu susiklosčiusių aplinkybių mano vyro tikrų tikriausios pusseserės ir jos šeimos kepsnelių kepimo ir laisvalaikio leidimo vieta yra gretimame sklype. Kepdami lauke kepsnelius galime ne tik susimojuoti, bet net ir garsiai susikalbėti! Tai bent sutapimas ir atsitiktinumas!

 

Pradėjus laiką leisti gamtoje, labai nesinori vėl sulaukti lietingų ir niūrių dienų, bet kaip tas gyvenimas diena dienon negali būti saulėtas ir linksmas, taip ir savaitgaliai pasitaiko apsiniaukę. Jei pastebėjote, kažkodėl tos šlapios ir niūrios dienos išpuola būtent savaitgaliais! :) Nenorėdami savaitgalį kiurksoti namuose visa šeima patraukėme į ... Druskininkus. :) Kad jau ir teks būti uždaroje patalpoje, tai tegul ta patalpa būna su mineralinio vandens baseinais, linksmaisiais kalneliais vandenyje, pirtimis ir masažais. :) Mažasis nieko nesuprato, tik niurkėsi visuose vandenyse tris dienas iš eilės, tiek, kiek mes jį niurkėme, buvo linksmas ir viskuo patenkintas. Į vyresnįjį žiūrint, širdis džiaugėsi. Jis vis kartojo, kaip jam smagu būti Druskininkuose ir kaip bus smagu, kad po savaitėlės jis jau švęs savo išsvajotą gimtadienį.

Man balandis yra ne tik ilgai laukto pavasario įsisiūbavimo, ne tik švaros ir šiųmetinių Velykų, bet ir mano pirmagimio gimimo mėnuo… Jau nuo praėjusio sūnaus gimtadienio beveik iki smulkmenų buvo aišku, kaip berniuko gimtadienis bus švenčiamas, kas bus pakviestas. Detalės buvo pakoreguotos, svečių sąrašas šiek tiek pasipildė, bet jau prieš gerą mėnesį tiksliai buvo aišku, kaip kas vyks. Man, kaip ir kiekvienai mamai, labai svarbu matyti savo vaikus laimingus. Noriu, kad jie būtų laimingi visada – ne vieną dieną, ne mėnesį, bet kasdien ir visą gyvenimą... Smagu, kad šis balandis nuo pačios pradžios džiugino mano vaikus.  

Prisipažinsiu atvirai – bent jau gimtadienio proga stengiuosi tenkinti savo vaiko norus. Tik jo norai paprastai būna labai „suaugėliški“, o veiklos jis pageidauja ramios ir fiziškai nepaslankios. Pats save vadina namisėda… Todėl sunku apsakyti, kaip aš džiaugiuosi kiekvienu jo pageidavimu aktyviai leisti laiką, ar tai būtų karstymasis virvėmis prisisegus karabinais (ką darome jau kelintą kartą būdami pramogų parke Druskininkų miške), ar niurkymasis baseine, kai ir akys, ir burna, ir nosis pilni, laimei, mineralinio, o ne stipriai chloruoto vandens. Mane pradžiugino sūnaus noras švęsti gimtadienį Boulinge.  

Susirinko visi klasiokai. Mano sūnaus klasėje yra šeši berniukai. Pirmus metus stebėjau kaip klostėsi jų santykiai. Buvo visko, o gal tik akylai mamai taip atrodė, kad buvo ir kažkas nelabai gero. Dabar žiūrėdama į tuos vaikus, besvaidančius boulingo kamuolius, bešokinėjančius iš džiaugsmo, beraginančius mano sūnų pasiekti gerą rezultatą, džiaugiausi tokiu šauniu berniukų būriu.

Man sunku suprasti tų vaikų logiką. Kai ateina sūnus po pamokų su draugais, stebiu, kaip jie bendrauja, ką ir kaip žaidžia, kas juos domina. Sunku man, moteriškei, suprasti tą berniukišką logiką, bet labai įdomu. Žiūrėdama į kitus berniukus, geriau suprantu savo sūnų. Dažnai jų elgesys mane nustebina, nes aš visai kitaip daryčiau jų vietoje, net būdama maža mergaite. Smagu, kad sūnus turi tokius puikius klasiokus ir šaunius draugus. Smagu, kad eina į tokią puikią mokyklą. Maža mokyklėlė su teisingu auklėjimu šalia namų – kas galėjo būti geriau septynerių metų jautriam ir ramiam berniukui, prieš pat rugsėjo pirmąją priverstam pirmą kartą gyvenime pasibalnoti nosį akinukais, mėgstančiam „ryti“ knygas, nemokančiam muštis ir greitai bėgioti... Kaip mama, esu dėkinga savo sūnaus mokyklai už daug dalykų, o ypač už šituos penkis padūkėlius, visada kartu švenčiančius vieni kitų gimtadienius, karts nuo karto be perspėjimo su mano sūnumi parkulniuojančius pas mus į namus po pamokų. :) Džiaugiuosi, kad įvykiai taip susiklostė, kad ši mokykla atsirado šalia mūsų namų, kas tai bebūtų – sutapimas ar mažas stebuklas… :)

O per Velykas mano mažesnysis pirmą kartą gyvenime pamatė romias ir draugiškas avytes ir avinėlius. Sutapimas, kuris man priminė apie paaukotą už mus visus avinėlį. Tad su praėjusia Kristaus prisikėlimo švente Jus visus!

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found