Tikrasis visuomenės elitas – įsivaikinti ar globoti norinčios šeimos
1901-12-13 / Jūratė Važgauskaitė
„Tėvystė Lietuvoje dažnai siejama tik su vaiko pradėjimu, bet tikroji tėvystė – sugebėti vaiką užauginti. Įsivaikindami žmonės yra labai nuoširdūs, nes jie save atiduoda vaikui ir tai – tikra”, – sako socialinę veiklą vykdančios viešosios įstaigos „Sotas“ atstovai Lijana ir Andrius.
Prieš kelerius metus kelių draugų iniciatyva sukurta organizacija norėjo padėti gerinti žmogaus gyvenimą, ypatingą dėmesį skirdama vaikų ir suaugusiųjų ugdymui.
Šiandien „Soto“ bendradarbiai padeda šeimoms, norinčioms įsivaikinti ar globoti vaikus, gyvenančius vaikų namuose. Būsimieji įtėviai ir globėjai mokomi įvairių gyvenimo su įvaikintais vaikais subtilybių, rengiami šiam atsakingam ir džiaugsmingam žingsniui.
Būsimųjų globėjų ir įtėvių parengimo programa pradėta vykdyti prieš aštuonerius metus, o nuo 2004-ųjų pagal sudarytą sutartį su Vilniaus vaikų teisių apsaugos tarnyba – būsimųjų įtėvių ir globėjų mokymais. Vyksta nuolatiniai šeimų, norinčių priimti beglobius vaikus į savo tarpą, susitikimai.
Pradėta taikyti ir nauja Lietuvoje adaptuota PRIDE programa, kurią sudaro grupiniai užsiėmimai, individualūs susitikimai su šeimomis, namų vizitai. Įsivaikinusios mažylius šeimos palydimos į tolesnį gyvenimą, jos konsultuojamos, vyksta susitikimai.
„Soto“ bendradarbiai bendraudami su šeimomis stebi, ar šeima pasirengusi globoti vaikus iš vaikų namų, galbūt tokiai šeimai dar reikia laiko pagalvoti, susivokti.
„Po susitikimų, kurių pagal dabartinę programą yra dešimt, parengiame išvadą, kurią šeima pateikia Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Ši tarnyba prieš tai tą šeimą mums būna ir atsiuntusi, nes esame socialiniai partneriai. Savo išvadose parašome, ar šeima pasirengusi globoti, įsivaikinti vaiką. Manome, kad toks tarpinis variantas – būtinas ir padedantis šeimoms susivokti, pasidalyti patirtimi, išsakyti įvairius jausmus“, – sakė „Soto“ bendradarbė Lijana, konsultuojanti šeimas, norinčias įsivaikinti ar globoti mažylius.
Jai pritaria ir „Soto“ psichologas Andrius, nors pripažįsta, kad kai kurios šeimos nesupranta, kam reikia mokymų prieš norint įsivaikinti ar globoti, nes prieš susilaukiant biologinio vaiko jokių mokymų nebūna.
„Mokymų reikia, nes jų metu šeima gali pasitikrinti, ar jie išties pasirengę priimti vaiką į savo tarpą, ar turi pakankamai žinių, noro ir motyvacijos.
Vaikas, kuris ateina į globėjų šeimą, skiriasi nuo kitų vaikų tuo, kad jis turi „dvigubą kilmę“. Yra tėvai, kurie jį pagimdė, ir yra įtėviai ar globėjai, kurie jį augina. Abi šios funkcijos labai svarbios. Naudinga, kai būsimi tėvai sužino apie tai, kas yra „dviguba kilmė“ ir ką tai gali reikšti jų gyvenime“, – pasakojo Andrius.
„Dviguba kilmė“ kelia ir daugiausia problemų, klausimų, nerimo, kai žmonės nori įsivaikinti ar imtis globoti vaikus.
„Svarbiausia aptarti: sakyti ar ne, kad vaikas įvaikintas. Nemažai kalbamės apie tai, ką reiškia vaiko gyvenime faktas, jog jis prarado ryšį su tėvais, kaip padėti vaikui susitaikyti su žinia, kad jis buvo paliktas. Kartais sunku vaikui pasakyti, kad jis – įvaikintas. Nes įtėviai nori būti tėvais, natūraliai savinasi vaiką, tai žmogiškai suprantamas momentas“, – aiškino psichologas.
Kartais įtėviams sunku susitaikyti su mintimi, kad vaikai turi ir kitus tėvus, ir tas ryšys – svarbus, todėl prasminga jį palaikyti, neslėpti „dvigubos kilmės“. Tai – sunkiausi dalykai, su kuriais tenka susidurti šeimoms. Žmonės, kurie yra pasiryžę įsivaikinti arba globoti našlaičius, neretai mano, kad jie visiškai gali pakeisti vaiko biologinius tėvus, tačiau tai – neįmanoma.
„Mes mokome, kad nereikia mėginti atstoti biologinių tėvų, įtėvių vaidmuo kitoks, o jų patirtys – nepaprastai gražios. Tose šeimose pilna ramybės ir žmogiškumo, tikrai yra ko pasimokyti“, – pasakojo „Soto“ bendradarbiai, bendravę su daugybe šiltų ir atsidavusių šeimų.
Tiesa, reikia žinoti, kad įvaikinimas panaikina vaiko socialinius ir teisinius ryšius su jo biologine šeima. Vaikas gauna naują pavardę ir visas teises, kurios priklauso vaikams ir tėvams. Laikinos vaiko globos atveju – viskas kitaip.
Globa kartais būna tik laikina pagalba, kad sustiprėtų jo (vaiko) biologinė šeima, ir jis galėtų grįžti namo. Tokiu atveju dirbama ne tik su globėjais, konsultuojama ir vaiko biologinė šeima. Tiesa, nuolatinės globos atveju biologinių tėvų teisės į vaiką sumenksta, o globėjų – padidėja.
„Soto“ bendradarbiai sako, kad kartais susiduria su šeimomis, kurios blaškosi ir negali apsispręsti – globoti ar įsivaikinti mažylius.
„Dažnai žmonės ateina tiksliai nežinodami, ko norėtų. Kartais įsivaikindami vaikus žmonės mano, kad vėliau nebus jokių bėdų dėl vaiko „istorijos“, nes ryšiai su biologiniais tėvais – nutrūksta. Visgi reikia nebijoti pripažinti, kad vaikas turi savo kilmę ir išmokti su tuo susitaikyti“, – įsitikinusi Lijana.
Ji pripažino, kad svarbu rengtis naujo vaiko atėjimui į šeimą, kalbėtis apie patirtis, kurios įmanomos tik mėginant įsivaikinti ar globoti vaiką.
„Svarbus momentas, kai šeima gauna pasiūlymą ir važiuoja susipažinti su vaiku. Vaikas šeimai pasiūlomas, siekiama, kad šeima negalėtų eiti ir rinktis vaiko iš būrio mažylių, nes tai traumuoja ir šeimą, ir vaikus“, – pasakoja Lijana.
Pasak jos, šis momentas, kai užmezgamas pirmas ryšys su vaiku, itin trapus. Tiesa, pasitaiko nepatenkintų žmonių, kurie norėtų vaiką išsirinkti patys, bet to siekiama išvengti.
„Niekas nebūtų laimingas sužinojęs, kad jį kažkas išsirinko tarsi parduotuvėje. Vienas vaikas negali būti vertingesnis už kitą ir vartotojiška logika čia netinka. Tai nėra piktavališka, bet retsykiais „parduotuvių“ logiką bandoma perkelti santykiams su žmonėmis. Šis modelis įvaikinimui netinka, nes žmonės čia ateina ne tam, kad „vartotų santykį su vaiku“, – pasakoja psichologas Andrius.
Anot jo, įsivaikinti ar globoti norinčios šeimos – tikrasis visuomenės elitas.
„Pas mus ateina sutuoktinių, kurių tarpusavio santykiai labai gražūs, jie žino, kas yra šeima ir jos nori. Tie du žmonės tarp savęs sukuria vietą vaikui. Tai – paprastas, tikras žmogiškumas“, – mano „Soto“ bendradarbiai.
Įsivaikinti ar globoti dažniausiai trokšta šeimos, neturinčios vaikų, tiesa, yra ir tokių, kurios augina savo biologinius vaikus, bet nusprendžia priimti ir įvaikių, globotinių. Būna net gausių šeimų, kurios įsivaikina kelis vaikus.
„Negalime stebėti, „lydėti“ su mumis bendravusių šeimų visą laiką, bet kviečiame šeimas retsykiais pas mus grįžti ir pasidalyti savo patirtimis. Išgirsti šeimų istorijas labai įdomu ir naudinga. Galima mokytis tokios besąlygiškos meilės, nesavanaudiškumo, kokį matome sklindantį iš tų šeimų“, – kalbėjo „Soto“ bendradarbiai.
Šaltinis: www.ivaikinimas.lt