Bailiukai
1901-12-13 / Susan Alexander Yates
Kaip nugalėti vaikų baimes
Mano draugės sūnus Matas bijojo vilkų. Jis buvo įsitikinęs, kad jie tyko pasislėpę po jo lova, laukdami nakties, kad galėtų išlįsti, arba tūno spintoje, tik ir laukdami, kol jis užmigs, o tada išsėlins ir nugrauš jo kojų pirštus!
Mano išmintingoji draugė kalbėdavosi su Matu, meldėsi su juo ir stengėsi jį įtikinti, kad tai netiesa, bet jautė, kad reikia kažko daugiau...
Taigi vieną vakarą Mato mama padovanojo jam nuostabų, neįprastos formos, sidabrinį purškiklį, panašų į lako plaukams buteliuką. Ant jo sidabrinio šono juodomis raidėmis buvo užrašyta „Priemonė vilkams baidyti". Mano draugė paaiškino Matui, kad jam tereikia prieš miegą savo kambaryje papurkšti šiek tiek šios priemonės, ir vilkų bus galima nebijoti! Matas labai brangino šį „ginklą", kuris padėjo jam kovoti su vilkų baime.
Dažnai pakanka įvardinti vaiko baimę ir jį nuraminti. Tačiau kartais, kaip, pavyzdžiui, Mato atveju, reikia į situaciją pažvelgti kūrybiškai ir su humoru. Tam tikru metu daugelis vaikų ko nors bijo: bijo nežinomybės, nesėkmės, tamsos... Iš kur atsiranda tos baimės ir kaip geriausia su jomis tvarkytis?
Sveika baimė
Baimė ne visada turi tik neigiamą prasmę. Gerai yra bijoti liestis prie karštos viryklės, gerai bijoti viršyti greitį, susitikinėti su abejotinos reputacijos žmogumi ar rūkyti „žolę". Labai svarbu yra išmokyti vaikus atskirti gerą baimę nuo nesveikos.
Kartais vaikai baiminasi išbandyti naujus dalykus, nes iš tikrųjų bijo nesėkmės. Jūsų vaikas gali nenorėti įsijungti į teniso komandą ar dalyvauti muzikiniame vaidinime, gali ir bijoti nukristi nuo žirgo. Bet neleiskite, kad nesėkmės baimė paralyžiuotų jūsų vaiką. Mokykite jį ugdyti drąsą, nugalint savo baimes. Jūsų vaikas turi žinoti, kad jūs juo tikite, todėl drąsinkite jį išbandyti naujus dalykus. Pasveikinkite jį, pasidžiaukite, kai jam pasiseka, ir palaikykite, jei kas nors nepavyko. Juk gyvenime dažnai tenka išdrįsti rizikuoti, nepaisant baimės, kad gali nepasisekti.
Dovana, kuri kartais klaidina
Tikėtina, kad su baimėmis daugiau kovoti tenka kūrybingoms ar jautrioms asmenybėms. Nors kūrybingumas padeda mums svajoti dideles svajones, sėkmingiau spręsti problemas, pasižymėti meno srityje, jis turi ir neigiamą pusę: vaizduotė gali nuvesti klystkeliais, piešdama blogiausius scenarijus arba ragindama nepaliaujamai mąstyti apie tai, „kas bus, jeigu...?"
Dievas apdovanojo mane vaizduote, bet aš turiu ir polinkį nerimauti. Visgi vien suvokimas, kodėl man tenka kovoti su baime, šiek tiek ramina...
Pamėginkite paaiškinti savo vaikui šios dovanos stipriąsias ir silpnąsias puses, padėkite jam pasitelkti pozityviąsias savo vaizduotės galias. Pavyzdžiui, pati kentėdama dėl pernelyg lakios vaizduotės, aptikau, kad galiu remtis apaštalo Pauliaus žodžiais filipiečiams: Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui (Fil 4, 6-7). Atiduodama Dievui man rūpimus dalykus, savo nerimastingas mintis pakeičiu kitais dalykais - tuo, apie ką mąstyti mums liepia aštuntoji eilutė: Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama, - apie visa, kas dora ir šlovinga (Fil 4, 8).
Dievo charakterio bruožai man liudija, kad Dievas viską kontroliuoja. Jis myli mane labiau, nei galiu įsivaizduoti, Jis žino viską, ir nieko nėra nuo Jo paslėpta, Jis turi geriausią planą... Melsdamasi dėl savo baimių, aš garsiai išvardiju ir šiuos Dievo charakterio bruožus, - tai padeda man atsipalaiduoti ir liautis nerimavus. Mokykite tai daryti ir savo vaikus.
Lakią vaizduotę turintis jūsų vaikas gali būti jautrus vaizdams, todėl jį gali neigiamai paveikti bauginamos televizijos laidos ar filmai. Regėti vaizdai ilgai neišdyla iš atminties ir gali pagimdyti bereikalingų baimių. Todėl pamąstykite ir atsakingai parinkite, ką jūsų vaikas gali žiūrėti.
Išoriniai sunkumai
Rimta bendraamžio liga, tarpusavyje nesutariantys, darbo netekę tėvai, persikraustymas gyventi kitur - visa tai gali kelti baimę jūsų vaikui. Kai šie sunkumai pradeda atrodyti neįveikiami, paraginkite vaiką kalbėti apie savo jausmus. Patikinkite, kad tiek jūs, tiek Dievas jį mylite. Kai kuriais atvejais išmintinga būtų pasiūlyti vaikui pasikalbėti su patarėju ar jaunimo tarnautoju. Dažnai paaugliams lengviau yra kalbėtis su pašaliniu asmeniu nei su mama ar tėčiu.
Pernelyg įtempta dienotvarkė
Šiame amžiuje, kai būti užsiėmusiam yra įprasta, stresas ir įtampa tapo tarsi gyvenimo palydovai. Mes skubame užrašyti savo vaikus į dar vieną būrelį, sutinkame tapti dar vieno komiteto pirmininku, ir šeimos dienotvarkė tampa beprotiška. Vėlai vakare mes praeiname vienas pro kitą, šiurkščiai vienas su kitu elgiamės, mūsų vaikai atrodo nerimastingi. Pats laikas sustabdyti visą veiklą ir paprasčiausiai pasakyti „ne".
Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas tapo baikštus, nors, atrodo, nepatiria neįprastos įtampos, peržiūrėkite šeimos dienotvarkę. Ar ji nėra pernelyg įtempta? Ar jūsų vaikai nėra tampomi iš vienos vietos į kitą? Ar jie laiku valgo? Ar laikomasi įprastos tvarkos prieš miegą? Ar užtenka laiko atsibučiuoti ir ką nors paskaityti? Kartais būtina numatyti laiką savo kalendoriuje, kurį galėtume tiesiog ramiai pabūti su šeima.
Dievo pažadai ir tėvų palaiminimas
Kai baimė apima, Tavimi pasitikiu, - sako Dovydas 56 psalmės trečioje eilutėje. Ramybė - tai tik vienas iš tūkstančių pažadų, duotų mums Dievo žodyje. Supratau, kad kai atslenka baimė, geriausia bėgti pas Viešpatį, skaityti Jo žodį. Ir geriausia pradėti nuo psalmių. Dovydas, daugelio psalmių autorius, sąžiningai prisipažįsta bijąs ir visgi nuolat kreipia mūsų žvilgsnį į Dievą, į Jo charakterį. Pasibraukite Dievo pažadus ir parodykite juos savo vaikams.
Kitas būdas sumažinti baimę - kasdien melsti palaiminimo. Kiekvieną vakarą mano vyras įsėlina į vaikų kambarius, uždeda rankas jiems ant kaktos ir prašo Dievo juos laiminti ir saugoti. Tai nuramina vaikus ir primena mums, jų žemiškiems tėvams, kad jie iš tiesų visų pirma yra Dievo vaikai. Jis visuomet jais rūpinasi.
Iš žrn. „Today’s Christian Woman" (Vol. 20, Nr. 2)
vertė Ina Venslovienė
Nuotr. O.Kasana
Šaltinis: Laikraštis "Ganytojas", 2011 05 07 Nr.9