Vokelis iš vilnos

1901-12-13 / Rasa Špokienė

Buvo labai karšta vasara, tačiau girdėjau, kad vilna ne tik šilumą laiko. Tad nutariau nusivelti tokį vokelį. Aišku, pirmas blynas buvo skylėtas. Vis dėlto nenusiminiau, skyles užlopiau ir dar pavėliau. Sunaudojau visas vilnos atliekas, kurios likdavo po vaikų darbavimosi su vilna. Vokelis labai pravertė. Vaikas gimė vasarą, ir vokelis jam buvo pakankamai erdvus. Per karščius įkišusi ranką vidun jausdavau malonią vėsumą, kuri likdavo mums išvažiavus iš vėsių namų. Vėliau vokelį dar pailginau ir naudoju iki dabar, nors vaikui jau 2 metai.
Vėliau tokiu pat principu kaip ir batukus.

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found