Bitė ritė baltaragė

1901-12-13 / Jūratė Mikutavičienė

Taip pavadinta knygelė, kurią padovanojo mano pirmoji mokytoja 1984 metais, kai baigiau pradinę mokyklą.
Nuvažiavusi pas mamą radau ją tarp kitų mano vaikystės knygų. Sesuo tvarkė rūsį ir netyčia rado jų pilną šūsnį. Mama neišmetė, o supakavo ir saugiai padėjo, kad turėtų ką skaityti mano vaikai. Kaip buvo miela jas vartyti ir prisiminti senas pasakas ir istorijas. Dalį parsivežiau namo ir dabar pati jas skaitau savo vyresnėliui sūnui (3,5 m.). Jam labai patinka ši knygelė su žaidimais. Kai pasiilgsta mamos glamonių, pasiima ją ir atbėga pas mane. Tada pasisodinu jį ant kelių ir žaidžiu su jo rankytėmis, myluoju ir glostau. O jis vis juokiasi ir prašo: „Dar, dar noriu...“

Iš knygelės nurašiau keletą kūrinėlių. Tikiuosi, kad pravers mamytėms, auginančioms mažus vaikučius.

„Šie žaidimai – tai trumpi eiliuoti kūrinėliai, skirti mažiems vaikams. Senų senovėje juos kūrė paprastos liaudies moterys – motinos arba auklės. Prižiūrėdamos vaikus, norėdamos numaldyti verkiančius arba šiaip pralinksminti, jos dainuodavo arba sakydavo kartais čia pat išgalvotus skambius posmelius ir drauge vaikus sūpuodavo, kutendavo, jodydavo, žaisdavo su jų pirščiukais ir rankutėmis...“


KOŠELĖS VIRIMAS
Paimamas vaiko delnelis ir sukama su pirštu – „maišoma košelė“. Ties žodžiais „tam davė, tam davė“ užlenkiamas paeiliui kiekvienas vaiko pirščiukas. Ties žodžiais „vir vir vir pelytė“ – ranka nubėga į vaiko pažastį ir pakutena.

VIRU VIRU KOŠĘ
Viru viru košę,
Vaikai atsilošę,
Pas Barono pirtį
Gul visi atvirtę.
Tam davė puodelį,
Tam davė bliūdelį,
Tam davė šaukštelį,
Tam duonos kampelį...
O mažučiui nieko nebeliko –
Vir vir vir pelytė miltelių vogti.


PELELĖ VIRĖ KOŠELĘ
Pelelė virė košelę,
Miltukus sijojo,
Skiedikes rankiojo,
Ugnelę kurstė.
Išvirė išmaišė,
Iškrovė.
Tam šaukštuką,
Tam bliūdeliuką,
Tam menturiukę,
Tam – nieko nebeliko...
Riū-d-d į pažastį ir pabėgo...


GRŪDU, GRŪDU ČIULKINĖLĮ
Grūdu, grūdu čiulkinėlį,
Bėgs pelytė vandenilio
Geležiniu tiltu,
Smėleliu išpiltu.
Nerandu takelio,
Bijausi vilkelio.
Čia takelis, čia takelis,
O čia šulinėmis.


KATUTĖS

Plojama vaiko rankelėmis ir sakoma: „Gydu gydu kačiutes“...

GYDU GYDU KAČIUTES
Gydu gydu kačiutes,
Keps mamutė bandžikes,
Duos tėvelis pinigėlį,
Nusipirksim pyragėlį.


GYDU GYDU KATELES
Gydu gydu kateles,
Keps Alvytė bandeles.
Kas katelių negyduos,
Tam bandelių nebeduos.


KATU KATU KATELIŲ
Katu katu katelių
Su dešimčia vaikelių.
Visi pieno palakę,
Tik Jonukui netekę,-
Šmukšt kanapės.

KĖKAVIMAI

Suaugęs sėdi ant kėdės ar ant suolo. Vaikas atsistoja ant jo kojų, paimamas už rankų ir, tariant arba dainuojant žodžius, supamas aukštyn-žemyn.


KĖKU KĖKU,
MEŠKA VEŽĖ ŠĖKĄ
Kėku kėku,
Meška vežė šėką,
Du kubilu miltų,
Per Kupiškio tiltą.
Tiltas sudrebėjo,
Miltai išbyrėjo,
Eik, Sauliukai, semtų,
Katyte, laižytų.

JOJA, JOJA DIEDUKAS
Joja, joja diedukas,
Krečia, krečia barzdukę,
Žila žila kumelaite,
Kanapine uodegaite
Per Babtiškių tiltą
Su maišeliu miltų.
Tiltas sudundėjo,
Miltai išbyrėjo.
Semk, boba, sužerk, diedai.

TILVIK, TILVIK, PA PA PA
Tilvik, tilvik, pa pa pa,
Kinkyk kuilį į geldą,
Vežk tuos vaikus į prūdą
Žalių varlių rinkti.
Kur didesnės – į geldelę,
Kur mažesnės – į kišenę.

JODINIMAI

Vaikas pasodinamas ant kelių ir kratomas, „jodinamas“.

KEIDU KEIDU Į KĖDAINIUS
Keidu keidu į Kėdainius
Pyragėlių pirkti.
Didelių negavau,
O mažų nepirkau.

JOSIM, JOSIM Į TURGELĮ
Josim, josim į turgelį,
Nusipirksim pyragėlį,
Pirksim didį – nesuėsim,
Pirksim mažą – nepriėsim,
Pirksim vidutinį
Kaip ratų tekinį.


Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found