Skrebinimas, arba prisiminimų kolekcionavimas

1901-12-13 / Jurga Statulevičienė

Turiu didžiulį hobį – fotografiją. Psichologai, matyt, pasakytų, kad norėčiau pasilikti
kažkokioje akimirkoje, štai todėl mėgstu fotografuoti. Gal ir tiesa, bet man tiesiog patinka –- pailsiu,
kai fotografuoju, ypač žmonių veidus.
Kadangi turiu labai daug nuotraukų albumų, norėjosi išbandyti kažką netradicinio.
Labai norėjau pabandyti "skrebą", arba kitaip "prisiminimų kolekcionavimą". Perskaičiau, kad
kolekcionuoti galima viską ir tą viską klijuoti ant didelių lapų kartu su nuotrauka – taip išeina
skrebas.
Tačiau tai dalis tiesos. Svarbiausia skrebe yra nuotrauka, o visa kita, pasirodo, turi būti
nauja ir aukštos kokybės. Žinoma, galima naudoti ir senus nėrinius, nertas gėlytes,
kalendoriaus lapelius ar kita, tačiau tam suderinti reikia ypatingų pastangų. Todėl popierius, maži
papuošimai: gėlytės, drugeliai, maži lapeliai, – dažniausiai naudojami tvarkingi ir nauji, o senų dalykų viename skrebo
lape galima įterpti labai nedaug.

Trumpas darbo eigos aprašymas:
Visų pirma pagal pasirinktą nuotrauką parenkame lapą fonui, uždėję ant jo nuotrauką, deriname
visa kita: mažus papuošimus, užrašus, nėrinukus. Tačiau nereikia persistengti, kad nebūtų visko per daug. Turi šiek tiek atsikartoti kažkurios detalės.


Skrebo pati neišmokau, mokiausi pas nuostabią trijų vaikų mamą, kuri sugebėjo ir vaikais
pasirūpinti, ir manimi. Laikas prabėgo neįtikėtinai greitai, mokslai ėjosi labai lengvai, kalbėtis
galėjome apie daug ką, o rankos dirbo nuostabų darbą.
Taigi išvada: kad sukurtum skrebą, reikalinga maloni draugija ir daug įvairių priemonių.
Sėkmės.

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found