Mamos-dukros knyga
1901-12-13 / Nida Matiukienė
Knygą savo dukrai pradėjau rašyti pastojusi su trečiu vaikeliu.
Nėštumas buvo "aukštos rizikos", o aš nebuvau tikra, kad iš ligoninės tikrai grįšiu namo.
Labai norėjau perduoti dukrai kai ką labai svarbaus, kas jos laukia paauglystės metais ir vėliau, pasidžiaugti jos puikiausiomis asmeninėmis savybėmis ir sunkesnę akimirką būti šalia nors knygos puslapiuose....
Tačiau viskas baigėsi gerai ir pradėtą knygą planuoju rašyti toliau.
O rašyti visgi tingiu, tai minimaliai fiksuoju svarbiausias akimirkas. Laukiu kol pagaliau ji paaugs ir galės rašyti pati. Manau, kad ši knygelė taps mūsų abiejų susirašinėjimo knygele.