Kodėl blogai miegame?

1901-12-13

Miegas toks pat svarbus žmogaus poreikis kaip valgymas bei gėrimas. Be miego nebūtų gyvenimo. Miegant organizmas atsinaujina, pailsi ir siela. Tuo metu vyksta labai daug įvairių medžiagų apykaitos procesų, kartu organizme kaupiamos jėgos kitai dienai. Paprastai organizmas „prašo“ tiek miego, kiek jam reikia. Jei žmogus ilgiau nemiega, jis gali susirgti. Kitos dienos poreikiams reikalingą energiją kūnas daugiausia sukaupia tuo metu, kai miegame kietai. Jei miegame nepakankamai arba nekokybiškai, nuolat skundžiamės nuovargiu, irzlumu ar net agresija. Įvairių su miegu susijusių problemų turinčių žmonių skaičius vis didėja. Miego sutrikimus gali sukelti ne tik ligos, bet ir fizinės priežastys. Knarkimas, netinkamas čiužinys, per lengva ar per sunki antklodė, netinkama pagalvė ar patalynė, prakaitavimas, negalėjimas užmigti, nes nesušyla kūnas, netinkama aplinka, triukšmas – tai daugeliui pažįstami dalykai, trukdantys gerai išsimiegoti.
Knarkimas
Tai vienas miego sutrikimų požymių. Nustatyta, kad miegodami knarkia daugiau nei pusė suaugusiųjų. Knarkimas atsiranda dėl padidėjusio oro pasipriešinimo kvėpavimo takuose. Miegant atsipalaiduoja viso organizmo raumenys, taip pat ir minkštojo gomurio bei liežuvio raumenynas. Dėl sumažėjusio minkštojo gomurio raumenų tonuso jie užkrenta ant kvėpavimo takų ir trukdo praeiti orui. Migdomieji vaistai, vartojami prieš miegą, dar labiau padidina raumenų atsipalaidavimą ir skatina kvėpavimo sustojimus. Knarkimas labiausiai vargina pačius knarkiančiuosius, o jų artimuosius gąsdina miego metu pasitaikantys apie 10 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai. Kvėpavimas sustoja dėl to, kad organizmas negauna pakankamai deguonies. Po tokio neramaus miego žmogus būna mieguistas, sunkia susikaupia, prastėja atmintis. Jei nėra rimtesnių kvėpavimo sutrikimų, didžiajai daliai žmonių knarkimas nekelia jokios grėsmės. Dažniausiai knarkimą sukeliančios priežastys: pernelyg silpni liežuvio šaknies ir gomurio raumenys, nosies pertvaros iškrypimas, polipai, alerginis rinitas, ilgas minkštojo gomurio liežuvėlis, netaisyklingas sąkandis, padidėjusios tonzilės, alkoholio vartojimas ir rūkymas, nuovargis, skydliaukės hipofunkcija, nutukimas. Knarkimas – išgydomas. Kovoti su knarkimu yra daugybė priemonių. Vienos konservatyvios (gyvenimo būdo keitimas), vaistų skyrimas (pavyzdžiui, mažinančių alerginę slogą ), kitos – chirurginės priemonės. Knarkimas gali būti gydomas ir pritvirtinus prie nugaros teniso kamuoliuką, tada žmogus negulės ant nugaros, todėl ir neknarks. Svarbu ir tinkamai parinktas čiužinys, tada knarkiantysis rečiau vartysis.

Lovos sistema

Lovos sistema – tai rėmo (lovos grotelių), čiužinio ir pagalvės derinys. Lova, kaip ir geri batai, iš karto, vos tik atsigulus turi prisitaikyti prie žmogaus anatominių ypatumų. Geriausiai užmiegama kai gerai parinktas čiužinys ir pagalvė leidžia atsipalaiduoti bei užtikrina anatomiškai teisingą kūno padėtį, tai yra miegant stuburas išlieka taisyklingos padėties, neužspaudžiami nervai, nesutrinka kraujotaka. Išsirinkti gerą čiužinį nėra labai sunku – svarbiausia gulint ant čiužinio jaustis patogiai. Tie, kurie miega kietose lovose, dažniau keičia padėtį, nei tie, kurie pasirenka jiems tinkančius čiužinius. Geriausia rinktis vadinamus ortopedinius čiužinius. Jie prisitaiko prie žmogaus kaulų ir raumenų sistemos, puikiai praleidžia orą, nesideformuoja. Medžiaga, iš kurios pagaminti čiužiniai, turi sugerti drėgmę, prisitaikyti prie kūno temperatūros bei būti pralaidi orui. Miegant ant čiužinių, kurie neprisitaiko prie kūno temperatūros, organizmas naudoja papildomą energiją lovai sušildyti. Viena pagrindinių nuolat didėjančio astma sergančių žmonių skaičiaus priežasčių – namuose gyvenančios dulkių erkės, bakterijos bei pelėsiniai grybeliai. Neapsaugoti čiužiniai yra puiki terpė šiems mikroorganizmams daugintis (šiluma, drėgmė, maistas, odos atplaišos), dėl to reikėtų rinktis specialią apsaugą turinčius antibakterinius čiužinius. Mažyliams tinkamiausi natūralių medžiagų čiužinukai, pvz., kokosinis ar grikių lukštų. Jie gerai vėdinasi, lengvi, juose nesiveisia erkutės. Vatinio čiužinuko pirkti nereikėtų, nes jame gali kauptis erkutės, jis išsiguli, įdumba, sunkiai džiūsta.
Kitas žingsnis kuriant tinkamą miegui aplinką – išsirinkti lovos pagrindą, kuris užtikrintų puikų oro pralaidumą. Tik ant tinkamo pagrindo padėti čiužiniai gerai paskirsto kūno svorį ir miego metu išlaiko anatomiškai taisyklingą stuburo padėtį. Norėdami pailginti čiužinių naudojimo laiką ir papildomai apsaugoti savo sveikatą, turėtumėte naudoti specialius čiužinių užvalkalus. Taip pat nepamirškite pasirūpinti tinkamu užklotu, kuriuo užsiklojus vasarą būtų nekaršta, o žiemą – nešalta, bei, žinoma, ortopedinėmis pagalvėmis. Ortopedinės pagalvės turi prisitaikyti prie galvos formos bei išlaikyti stuburą ir kaklą anatomiškai taisyklingos padėties.


Patalai


Norėdami gerai pailsėti, turime žiūrėti, kokiais patalai klojame savo lovą miegui. Dažnas apsirinka pasirinkęs nenatūraliomis medžiagomis užpildytas pagalves ar antklodes dėl jų minkštumo. Dar galvojama, kad sintetiniuose užklotuose ar pagalvėse nesiveisia erkutės. Deja, erkutės prisitaikė ir prie sintetikos.
Renkantis patalynę, reikia atkreipti dėmesį į jos teikiamas savybes. Miego metu atsiradusią drėgmę vilnoniai patalai sugeria ir išgarina, ko negali padaryti su kitais užpildais pagaminta patalynė. Žmogaus kūno energija turi būti saugoma ne tik žiemą, bet ir vasarą. Užsiklojus patalyne, pagaminta iš natūralios vilnos pluošto, miego metu išlaikoma optimali kūno temperatūra. Gydytojai alergologai pataria rinktis vilnonius patalus, kurių impilai būtų iš natūralios medvilnės, tankaus audinio, o užpildas – natūrali vilna. Tokie patalai leis odai kvėpuoti, tada miegas bus ramus, kūnas nejaus diskomforto gausiai prakaituodamas ar stigdamas šilumos. Vilnoniai patalai turi savitą, išskirtinį minkštumą ir jaukumą, kuris yra patraukus ir miegant suteikia jaukumo. Tad vis daugiau žmonių atranda didelius vilnonių patalų privalumus. Užsiklojus antklodėmis, prikimštomis pūkų ar plunksnų, kurios nepraleidžia oro, greitai sušylame. Ypač tai netinka vaikui, kuris nusispardęs paryčiui gali ir peršalti. Vatinės antklodės irgi turi daug trūkumų – jos sunkios, taip pat blogai praleidžia kūno šilumą.
Lietuvoje gaminami vilnoniai patalai būtent taip, kad vilna suteiktų natūralų komfortą ir patogų miegą, nesukeldama alerginių reakcijų ar kitų nepatogumų. Lietuviai, gamindami patalynę, atsižvelgia ir į žmogaus poreikius, ir į Lietuvos klimatą, kurio taip gerai nepažįsta užsienio gamintojai. Daugelis gali baimintis, kad vilnonę patalynę sunku prižiūrėti, tačiau tai tik mitas. Vilnonę patalynę valyti ir prižiūrėti paprasta. Jei vilnonių patalų impilai siuvami iš tankaus medvilninio audinio, patys vilnoniai užpildai pridulkės mažiau, o patalynė bus ilgalaikė ir praktiška.
Šiomis fizinėmis priemonėmis patys, be gydytojo pagalbos, galime pagerinti miegą, atsikelti pailsėję, nejausdami sprando, nugaros ir kojų skausmų. Esant rimtesniems miego sutrikimams galima kreiptis į Všį Sapiegos ligoninės (Vilnius, Antakalnio g.17) Miego sutrikimų laboratoriją, kurioje konsultuojama dėl nemigos, mieguistumo dieną ir kitais atvejais, kai miegas nevisavertis. Čia atliekami tyrimai, diagnozuojami miego sutrikimai ir rekomenduojamas atitinkamas gydymas. Konsultacija ir tyrimas yra mokami.

Iš žurnalo "Tapati"

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found