Vaisiaus vandenys
1901-12-13 / Dalia Ulevičienė
Žmogui atseikėta net 9 mėnesius būti vandens gyventoju. Pakalbėkime apie pirmuosius jo namus – vaisiaus vandenų pilną pūslę.
Kaip pagaminami vaisiaus vandenys?
Juos gamina vidinis vandeninio dangalo paviršius. Vandeninis dangalas – tai plona, permatoma, blizganti plėvė. Nėštumo pradžioje vandenis gamina šio vandeninio dangalo ląstelės (epitelis). Vėliau vandenyse dar atsiranda vaisiau šlapimo, vaisiaus odos plaukelių, epidermio ląstelių, vaisiaus išmatų – mekonijaus.
Vadinasi, vaisiaus vandenys labai nešvarūs?
Visą nėštumą vyksta vaisiaus vandenų apykaita. Dalis jų rezorbuojasi (susigeria) į motinos kraują, dalį suvirškina pats vaisius. Nėštumo pabaigoje vaisius praryja net 300 ml vaisiaus vandenų per parą (daugiau nei didelę stiklinę).
Kokios spalvos yra vaisiaus vandenys?
Jie skaidrūs ir bespalviai. Jei į vandenis patenka kraujo, jie tampa rausvi. Jei vaisiui trūksta deguonies, vandenys nusidažo žalsva spalva. Kai vaisius serga kai kuriomis ligomis, vandenys gali būti geltoni.
Kiek nėštumo metu gimdoje būna vaisiaus vandenų?
Didėjant nėštumui daugėja ir vandenų. Daugiausiai jų būna III nėštumo trimestrą (6-9 mėnesiais) – apie 1 litrą. Pačioje nėštumo pabaigoje vandenų mažėja. Pernešiojus vaisių jų vis mažėja. Vaisiaus vandenys labai svarbūs vaikelio saugumui – juk jie apsaugo jį nuo traumų. Be to, vandenyje vaisiui lengva judėti.
Kartais moteris įspėjama, kad vaisiau vandenų per daug arba per mažai…
Kad vandenų per daug arba per mažai dažniausiai pastebi ginekologas per įprastinę apžiūrą. Jei gimdos aukštis ir pilvo apimtis per dideli ar per maži, galima įtarti, kad vandenų yra ne tiek, kiek reikia. Tiksliau diagnozuojama atlikus ultragarso tyrimą. Tuomet davikliu ieškoma didžiausios ir mažiausios vandens ,,kišenės” ir išvedamas vaisiaus vandenų indeksas. Yra nustatytos vaisiaus vandenų normų lentelės, tad nesunku sužinoti, ar vandenų per daug, ar per mažai. Įtarus vaisiaus vandenų patologiją ginekologas turi moterį siųsti į Perinatologijos centrą kruopštesniam tyrimui ultragarsu.
Kodėl vandenų būna ne tiek, kiek reikia?
Dėl daugybės priežasčių:
* Tai gali būti tiesiog tos moters vandeninio dangalo savybė gaminti mažiau ar daugiau vandenų. Todėl nešiojant kitą vaiką vėl gali pasikartoti ta pati patologija – vandenų gali būti per daug arba per mažai.
* Vandenų kiekis priklauso ir nuo vaisiaus sveikatos. Tarkime, kai pažeisti vaisiaus inkstai, vandenų būna per mažai, o kai pažeistas žarnynas – per daug.
* Dėl placentos ligų vaisiaus vandenų taip pat gali būti ne tiek, kiek reikia,
* Vandenų kiekis priklauso ir nuo motinos ligų.
Štai kodėl įtarus vaisiaus vandenų patologiją reikia kruopščiai ištirti, ir būtina pagalba.
Ar vaisiaus vandenų imama tyrimams?
Labai retai per pilvo sienelę vaisiaus vandenų reikia paimti tyrimams. Pavyzdžiui, kai dėl ryškaus rezus konflikto reikia ištirti, ar nėra vaisiaus pažeidimų. Kartais vaisiaus vandenis reikia ištirti genetikos centre, jei įtariamos chromosomų ligos.
Kas nutinka, kai plyšta vaisiaus vandenų pūslė?
Vaisiaus vandenų pūslė labai svarbi prasidėjus gimdymui: ji padeda atsidaryti gimdos kakleliui. Idealu, jei ji plyšta jau prasidėjus gimdymui, kai gimdos kaklelis atsidaręs apie 8 cm. Tačiau taip būna ne visada. Kartais tenka vandens pūslę prakirpti, kad pagerėtų gimdos susitraukimai ir kaklelis atsidarinėtų sparčiau. Tad vandens pūslės prakirpimas laikomas vienu iš gimdymo stimuliavimo būdų.
Vaisius be vandenų gimdoje išgyventi negali. Todėl plyšus vandens pūslei ir nutekėjus vaisiaus vandenims vėliausiai po 6-24 valandų turi prasidėti gimdymas. Pradėjus tekėti vandenims moteris turi nedelsti ir važiuoti į gimdymo namus. Vaisiaus vandenys gali nutekėti dar neprasidėjus sąrėmiams. Tuomet vis tiek reikia važiuoti į ligoninę, o ne laukti, kol sąrėmiai prasidės. Ilgas ,,bevandenis” periodas pavojingas ne tik vaisiaus, bet ir mamos sveikatai.
Konsultavo ginekologė Dalia Ulevičienė
,,Mamos žurnalas”, 2001 m., Nr.3