Gimdymas

1901-12-13 / Banga Kulikauskaitė
"Pamatyti įsikūnijusią Meilę – tai
būti stebuklo liudininku."
                                            Šeila Kisindžer
    

Vaiko išnešiojimas ir gimdymas yra vienas svarbiausių perkeičiančių išgyvenimų. Jūs jaučiate kūdikį besivystantį ir judantį jumyse, jūs skęstate sąrėmiuose lyg jie būtų potvynio bangos, parbloškiančios jūsų kūną, pažįstate visą gimdymo aistros gilumą su stangomis ir tada staiga pakylate išskėstomis rankomis sveikindama ir širdingai apglėbdama naują, trapią gyvybę savo kūdikį.

            Moteris ateina į gimtį su kūnu ir siela. Ateina ne tik su savo individualia kūno struktūra ir fiziologija, ateina iš tam tikros šeimos, su individualia emocine patirtimi, dvasinių vertybių bagažu. Tuo kritiniu, virsmo laikotarpiu, reikalaujančiu maksimalaus tiek fizinių, tiek dvasinių jėgų susikaupimo, ji pakliūva į tam tikrą aplinką, su tam tikrais žmonėmis. Ir visa tai gali jai padėti arba trukdyti.

            Gimdymo esmė – moters atsivėrimas. Jo metu moteris išgyvena sukrečiantį savo asmenybės, prigimties gelmių prasiskleidimą. Gimdyti – tai vieningai kuo plačiau širdimi ir kūnu atsiverti ir išleisti į pasaulį savo vaikus.


 
Artėjančio gimdymo ženklai

 

  • paskutinį mėnesį galite jausti paruošiamuosius sąrėmius. Tai gimdos apsitraukinėjimai, kad paruoštų gimdos kaklelį gimdymui. Nuo tikrųjų sąrėmių jie skiriasi, tuo kad yra nereguliarūs, pakeitus padėtį susilpnėja ir po kiek laiko nurimsta. Dėka šių sąrėmių, gimdos kaklelis prasiveria 1-2 cm;
  • vaikelio galvutė palinksta ir mažiausia savo apimtim įsistato į dubenį. Dėl to gimda šiek tiek nusileidžia žemyn, pasidaro kiek lengviau kvėpuoti, pasikeičia moters svorio centras, ji atsilošia, eisena tampa „išdidi“;
  • kelios valandos ar kelios dienos prieš gimdymą gali pasirodyti gleivių kamštis. Tai dažniausiai skaidrios, bet gali būti ir rusvos ar su kraujo priemaišom gleivės, kurios ant audeklo prilimpa aiškiomis ribomis (tuo tarpu vaisiaus vandenys susigeria į audeklą be aiškių ribų);
  • kartais dar neprasidėjus sąrėmiams nuteka vaisiaus vandenys. Tuomet jau reikia vykti į ligoninę, kad apžiūrėtų gydytojas. Dažniausiai sąrėmiai prasideda savaime per pirmas 24 val. po vaisiaus vandenų nutekėjimo.

 

Gimdymo pradžia

      Tikroji gimdymo pradžia – tai reguliarūs (ne retesni kaip kas 10 min) sąrėmiai, kurie vis dažnėja ir stiprėja.

 

Gimdymo laikotarpiai

      Užėjus sąrėmiams, mamai reikia fiksuoti laiką, kas kiek jie kartojasi, kad galėtų pastebėti kada prasideda reguliarūs sąrėmiai. Kai jie kartojasi kas 10 min ir dažniau reiškia gimdymas jau prasidėjo. Yra trys gimdymo laikotarpiai.

      Pirmasis, atsidarymo laikotarpis, tęsiasi nuo pirmųjų reguliariųjų sąrėmių iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo, t.y. iki 10 cm. Atsivėrimas vyksta maždaug 1 cm per valandą. Šis laikotarpis trunka 10-15 val. pirmą kartą gimdančioms ir 6-8 gimdant pakartotinai.

Dauguma moterų šiuo laikotarpiu instinktyviai juda, taip surasdamos sau tinkamiausias padėtis, kai mažiausiai skauda. Vertikali padėtis išties fiziologiškiausia, nes stovint ar klūpant palinkus į priekį gimdai nereikia įveikti gravitacijos jėgos ir sąrėmis būna efektyviausias. Gulint ant nugaros, gimdai reikia įveikti savo svorį, be to gimda gali prispausti stambiąsias mamos kraujagysles prie stuburo ir gali pablogėti aprūpinimas krauju tiek mamai tiek vaikeliui.

Kai gimdos kaklelis pilnai atsidaro, t.y. apgaubia vaikelio galvutę maždaug iki ausyčių, prasideda antroji gimdymo fazė – išvarymo laikotarpis. Jis trunka nuo 15-20 min iki 2 val.Jo laikotarpiu vaikelio galvutė slenka makštimi per dubens kaulinį kanalą, daro sraigtinį sukamąjį judesį, atsilošia ir užgimsta pro lytinį plyšį, kuris prasiskleidžia lyg pumpuras. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis.Stangas galima stiprinti ar silpninti reguliuojant savo kvėpavimą. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengtumėte tarpvietės plyšimų. Stangų refleksas toks pat kaip tuštinimosi – vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, taip padidindami spaudimą pilvo ertmėje. Tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint. Todėl tupėjimas yra tinkamiausia ir fiziologiškiausia gimdymo padėtis pagal gamtos dėsnius. Deja dažniausiai gimdančios moterys yra paguldomos, nes taip patogiau medikams.

Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia ir po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu „užgimsta“. Tai trečiasis, arbaplacentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo. Kelias dienas po gimdymo dar jausite pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Jie būtini, kad moteris nekraujuotų. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.

Gyvybę nešantis skausmas

      Nėra abejonių, kad gimdymas yra skausmingas, tai žino kiekviena patyrusi mama. Tačiau neabejotinai šis skausmas nesulyginamas su jokiu kitu skausmu vien todėl, kad jis yra prasmingas, gyvybę nešantis skausmas. Kiekvienas sąrėmis priartina mus prie ypatingos minutės, kai galėsime apglėbti savo vaikelį. Jau vien mintis, apie kūdikį, apie laukiantį džiaugsmą ir šventę gali daug pakeisti. Tinkama padėtis, relaksacija, sąmoningas kvėpavimas, masažas, artimo žmogaus rankos tikrai padės daugumai svajojančių apie natūralų gimdymą be medikamentų. O tai yra geriausia ką mes galime duoti savo vaikui.

 Gydytoja Banga Kulikauskaitė
www.sveikapradzia.lt

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found