Noriu pasakyti

2019-05-02
Daiva Čepauskaitė
Noriu pasakyti myliu, bet gėda, 
dar apsijuoksiu,
todėl sakau – nekenčiu.
Noriu pasakyti – nekenčiu,
bet neturiu priešų,
todėl sakau – į sveikatą.
Noriu pasakyti – labas,
bet galiu pasakyti per garsiai,
todėl apsimetu nepastebėjęs.
Noriu pasakyti – sudie, 
bet bijau, kad sugrįšiu,
todėl nieko nesakau.
Noriu nieko nesakyti,
bet bus per tylu,
todėl sakau – lyja.
Noriu pasakyti – šalta,
bet gali neišgirsti,
todėl šilčiau apsirengiu.
Noriu pasakyti – eisiu,
bet šalia nieko nėra,
todėl paprasčiausiai einu.
Noriu pasakyti – žvirblis,
bet gal ne taip supras,
todėl sakau – akmuo.
Noriu pasakyti – skauda,
bet jau sakiau,
todėl sukandu dantis.
Noriu pasakyti – smarvė,
bet negražu,
todėl nekvėpuoju.
Noriu pasakyti – velniop,
bet ir taip aišku,
todėl sakau – sriubos nori?
Noriu pasakyti – kodėl,
bet į kvailus klausimus
niekas neatsakinėja,
todėl sakau – nieko, nieko.
Noriu pasakyti – gražu,
bet dėl skonio nesiginčijama,
todėl sakau – vakar.
Noriu pasakyti, bet nesakau,
nes negaliu, o kai galiu – nenoriu.
Noriu pasakyti – noriu,
bet norai ne visada pildosi,
todėl sakau – karamelė
arba šiaip kvailystė.
Noriu pasakyti – taigi,
bet tokiais atvejais nieko nesakoma,
todėl sakau – geras oras.
Noriu pasakyti – be reikalo,
bet be reikalo, šiaip sau
juk nešnekėsi.
 
Ne tik komunikacijos įgūdžiai kalti, tai ir vaikystės žaizdos ir kompleksai, ir nepaprastai svarbus saugumo jausmas. Nepaprastas dalykas yra išreikšti save ir padėti kitam suprasti save yra sudėtingas uždavinys.. Atrodo, - kaip, tokio dalyko kaip bendravimas,  gali būti taip sunku mokytis? Trokštame būti suprasti, išklausyti, trokštame išsipasakoti, bet kam ir kada?
 
O kartais mėgstame paaiškinti, pamokyti ir išaiškinti kitiems kaip reikia gyventi:) O taip! Tiek daug žinau, kad tiesiog netelpu savyje. Klausytis? Tik šiek tiek.. trumpai. Įkvepiu, iškvepiu ir vėl kalbu..
 
Štai tuomet ir susiduriame su kliūtimis bendravime. Ne ne tai, kad nemokame klausytis. Sudėtinga yra viskas. Ir perduoti tai, ką norėtume, ar netgi nežinome ko norėtume. Suteikti grįžtamą ryšį pašnekovui, pasitikslinti ar teisingai supratai, -  ypatingai sunku. Bet būtina.
 
O kaip gi? Grįžtamasis ryšys - tai mano santykis su pasauliu ir pasaulio santykis su manimi. Sutikite, kad pokalbiai, kuriuose sulaukiate grįžtamojo ryšio nėra tokie, kokių  norėtumėte. Neretai grįžtamasis ryšys nesąžiningai, nepagrįstai ir netinkamai išsakomas. Jis atsiranda dviejų žmonių jausmų sankirtoje. Kiekvieno pokalbio metu manyje sukyla jausmai iš mano praeities, automatinės nekontroliuojamos mintys, kartais nerimas.
 
Skausminga. Tačiau pačių gražiausių dalykų juk ir mokomės iš skausmingų gyvenimo patirčių. Verčiau susitikti su juo tam, kad mokyčiausi, tačiau jei perdėtai reaguosiu į kritiką, negalėsiu mokytis.
 
Todėl šiandien mokomės kaip reikia klausytis, kaip suteikti pozityvų, bet teisingą grįžtamą ryšį. Dalyviams, kaip visada, teko nemažai padirbėti:)

Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found