„Šeimoms LT” tinklaraštis

 

Neįprastas gimtadienis

2014 08 30 / Nida Matiukienė

Šiemet gimtadienis pasitaikė antradienį, tad šventę nukėliau į sekmadienį, o darbo dienas paskyriau ūkio darbams. Tačiau jau pirmadienio vakarą pasipylė FB sveikinimai, ir pajutau, kad šventė netikėtai prasidėjo. Visą dieną priiminėjau sveikinimus ir dėkojau artimiesiems. Tai šiek tiek sugriovė mano planus, tačiau šventinė nuotaika vis stiprėjo. Apie pietus jau kūriau planus, kokiu būdu norėčiau praleisti šį vakarą. Permąsčiau įvairius variantus, ir mintys apsistojo ties didžiausiu širdies troškimu: pabūti kuklioje, intymumo ir artumo pilnoje atmosferoje, pripildytoje Viešpaties Dvasios. Taip, pagalvojau, kryptis aiški. Dabar reikia pamąstyti, kur visa tai gauti. Panaršiau internete, kuriose bažnyčiose ar vienuolynuose galima būtų apsilankyti vakare, kur aukojamos šv.Mišios ar vyksta adoracija. Dar patyrinėjau savo širdelę, ar ko netrūksta... Taip, iki pilnatvės vis dar trūko bendrystės. Paskambinau vienam, kitam iš artimųjų siūlydama kartu praleisti „iškilmingo dvasinio“ vakaro. Deja, visi buvo susiplanavę ką kita. Tad, dviese su vyru, leidomės į vakaro kelionę.

Šalia Katedros vietų pastatyti mašinai neradome, dargi vėlavome, tad pavažiavome toliau ir patekome tiesiai į Bernardinų bendruomenės koplytėlę. Susirinkę tikintieji jau laukė šv.Mišių ir tyliai meldėsi. Šeštą valandą pradėjome giedoti giesmes (mano dideliam džiaugsmui, atsistoję). Tačiau kunigas nepasirodė nei po antros, nei po trečios giesmės, o vėliau atėjęs klierikas pranešė, kad kunigo iš viso nebus. Maldą teko tęsti savarankiškai. Buvo be galo įdomu dalyvauti tokiame spontaniškame tikinčiųjų susirinkime. Žmonės giedojo,  meldėsi bendromis maldomis, meldėsi savo pačių išsakomomis intencijomis, kitiems pritariant „išklausyk mus Viešpatie“, skaitė skaitinius, giedojo atliepiamąsias psalmes. Atmosfera buvo be galo jauki, pilna garbinimo ir vienybės. Per tą trumpą pusvalandį lyg dangus nusileido ant žemės...

Tačiau negalėjome ilgėliau pasilikti, nes manęs laukė dar vienas siurprizas, - vyras buvo nupirkęs bilietus į teatrą. Išskubėjome su dvasinėmis dovanomis: išgyvenę bendrystę dvasioje ir paliesti Viešpaties malonės. Pasirodo, kad kartais šventei užtenka ir vieno širdies svečio, - Viešpaties. O dalindamiesi bendryste Dvasioje, dalinamės ir meile, taip mumyse daugėja to, ko labiausiai trokšta mūsų širdis.

Diena buvo nuostabi. O spektaklis buvo apie keistą vyrų mąstyseną – visai į temą:).

Esu ypatingai dėkinga visiems FB draugams už iniciatyvą ir sveikinimus, kurie pakeitė mano planus ir mano širdyje naujai uždegė bendrystės troškimą. Tą dieną vėl prisiminiau, kaip ilgiuosi tikros šventos tikinčiųjų bendrystės.

 

Komentarai

Į viršų Į viršų