MOTERIMS

2017-01-04

Šeštadienio pusryčiai moterims!

Prasminga veikla praturtina ir įprasmina mūsų gyvenimus, atverdama mumyse stiprybės ir meilės šaltinius. Energija, kuri grįžta mums atgal kai tarnaujame, įkvepia mus geriems darbams ir pripildo džiaugsmu kuriuo tokštame dalytis savo aplinkoje.

Todėl kviečiame burtis ir draugauti moterų Šeštadienio pusryčių susitikimuose. Kartais mums taip reikia su kažkuo išsikalbėti...  Tokiu būdu mažinama atskirtis, o jauna moteris ieškodama savo identiteto atranda vyresniųjų paramą.

Skatindamas ugdyti motinystę bei moterystę ir gerosios patirties perdavimą iš kartos į kartą, apaštalas Paulius paliečia moterų tarpusavio santykius laiške Titui: „kad vyresnės moterys mokytų jaunąsias mylėti savo vyrus ir vaikus“ (Tit 2, 4).  Taip gimsta mentorystės idėja, plačiai propaguojama ir šiandien. Kaip gimė idėja?

Paskaitykime ištrauką iš Šventojo Rašto:

„Jopėje gyveno viena mokinė, vardu Tabita, išvertus Dorkadė. Ji garsėjo gerais darbais ir gailestingumo aukomis. Tomis dienomis ji susirgo ir mirė. Ją nuprausė ir paguldė aukštutiniame kambaryje. Kadangi Lida netoli Jopės, mokiniai, išgirdę ten esant Petrą, pasiuntė pas jį du vyrus, prašydami, kad jis nedelsdamas pas juos atvyktų. Petras pakilęs iškeliavo su jais. Kai tik atėjo, jį nuvedė į aukštutinį kambarį. Ten jį apstojo visos našlės, verkdamos ir rodydamos jam tunikas bei viršutinius drabužius, kuriuos tebegyvendama su jomis, buvo pasiuvusi Dorkadė.

Petras liepė visiems išeiti. Atsiklaupęs pasimeldė ir, atsisukęs į lavoną, tarė:„Tabita, kelkis!“ Ši atmerkė akis ir, išvydusi Petrą, atsisėdo. Jis ištiesė jai ranką ir ją pakėlė. Tada, pašaukęs vidun šventuosius ir našles, parodė jiems ją gyvą. Žinia apie tai pasklido visoje Jopėje, ir daugelis įtikėjo Viešpatį.“ Apd 9,36–42

 Šioje ištraukoje, nors tai buvo pirmasis amžius po Kristaus, sutinkame nuostabią moterį, kuri rūpinasi našlėmis. Mirtingumas tais laikais buvo dažnas reiškinys, todėl našlėmis tapdavo ir jaunos mamos, auginančios po keletą vaikų. Tuomentėje visuomenėje moterys neturėjo teisės dirbti, tačiau privalėjo tinkamai rūpintis namų ūkiu ir vaikais. Todėl, jei vyras mirdavo, našlės likdavo be pajamų. Tokioje situacijoje išgyventi ir išlaikyti šeimą artimųjų pagalba buvo gyvybiškai svarbi. Taigi moterys rėmė viena kitą ir buvo skatinamos tai daryti Kristaus mokinių.

 Ar moterims reikia palaikymo?

 Šiandienėje visuomenėje padėtis kitokia: moters pragyvenimu rūpinasi įvairios organizacijos profesinės sąjungos, darbo biržos, įvairūs projektai, suteikiama Europos Sąjungos parama darbo rinkai plėsti. Mirtingumas nėra tokia problema kaip anksčiau, tačiau ne viena savo aplinkoje  pažįstame našlių, taip pat daugėja ir vienišų mamų. Esant didžiuliam gyvenimo tempui, šeimos tradicijų, dvasinių vertybių puoselėjimui nebeskiriamas toks didelis dėmesys kaip anksčiau. Skyrybos tampa tokios pat populiarios kaip ir santuoka. Na, o nepavykus išlaikyti santuokos, vienišas mamas užgriūna be galo didelė atsakomybė dėl šeimos. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mamoms taip pat nelengva pasirūpinti savimi, - kenčia vaikai.

Nemažai moterų vaikų susilaukusios nesantuokoje, net nesitiki, kad vėliau jas gali užgriūti skausmas dėl to, kad nėra vedybinių įsipareigojimų. Begales poreikių turi neįgalių vaikų motinos, socialiai remtinų šeimų moterys, daugiavaikės mamos.

Plintant vedybinėms sutartims ir nesantuokiniams ryšiams, vis daugiau motinų jaučiasi vienišos, nesaugios ir neužtikrinotos ateitimi. Vyrams palikus šeimą, moterį kankina nevertumo ir kaltės jausmas, ką  jau kalbėti apie visą užgriuvusią šeimos naštą. Visuomenėje turime motinų, kurios lieja savo ašaras iš nevilties ir jas slepia. Neretai vietoj ašarų mus pasitinka pykčio protrūkiai ant artimųjų, vaikų. Dvasioje palaužta moteris yra negabi atlikti savo, kaip motinos, vaidmens.

 Dorkadė puikiai suvokė moters padėtį ir visą savo gyvenimą paskyrė labdaringai veiklai. Galime daryti prielaidą, kad ji moterims buvo didelis autoritetas ir dievotumo pavyzdys. Nėra užrašyta, kaip atrodė kiti geri darbai, tačiau žinome, kad Dorkadės „kraitis“ buvo pilnas paguodos išsiilgusioms ir vargstančioms moterims! Dorkadė padėjo ir vyresnėms našlėms, ir mažų vaikučių motinoms, praturtindama jas ne tik savo dovanomis, bet ir iš širdies besiliejančia meile, šiltais tarpusavio santykiais ir artimu bendravimu. Tai galime aiškiai jausti Dorkadės mirties valandą: „Ten jį apstojo visos našlės, verkdamos ir rodydamos jam tunikas bei viršutinius drabužius, kuriuos tebegyvendama su jomis, buvo pasiuvusi Dorkadė.“  Negalėčiau atsakyti, kodėl Viešpats prikėlė Dorkadę iš mirusiųjų, tikriausiai, gailėdamasis vargstančių moterų, kurios neturėjo nieko kito kaip tik Dorkadė.

 Dorkadė yra moteris, kurią  galime atpažinti savyje savyje!

 Ką Dorkadė paliko mums savo „kraityje“? Atverkime jį ir tai praturtins daugelį moterų. Išpakuokime savyje glūdinčias dovanas ir jos padės atkurti santykius pačiai su savimi, artimaisiais ir su Viešpačiu.

Taigi, vyresnes moteris kviečiame mokyti ir skatinti jaunąsias mylėti savo vyrus ir vaikus, dalytis ta gyvenimo patirtimi, kurią su skausmu įgijote pačios. Jaunąsias kviečiame pailsėti nuo buitinės rutinos ir atsipalaiduoti moterų bendrystėje praleidžiant puikų rytmetį drauge.

Šeštadienio pusryčiai skirti mūsų moteriškumui atkurti ir asmenybei patvirtinti. Drąsiname prisijungti ir dalyvauti visa savo širdimi, – tokios, kokios esame ir su tuo, ką turime šiandien.

 Šiandienė Dorkadės kraičio misija yra kurti moterų šeštadienio pusryčių grupes bendruomenėse, atkuriant moteriškumo šventumą ir tikrą draugišką moterų santykį, o per tai stiprinant ir bendruomenės ryšius.  Šeštadienio pusryčius kviečiame organizuoti įvairių bendruomenių moteris, taip pat nepriklausančias bendruomenėms, - tas, kurios jau turi savo ratą.

 Kaip vyksta Šeštadienio pusryčiai?

Per moterų Šeštadienio pusryčius  moterys susipažįsta, bendrauja joms patinkančiomis temomis. Čia mokomės krikščioniškosios meditacijos ar meldžiamės už savo šeimas ir bendruomenes. Moterys dalijasi savo profesiniais gebėjimais. Čia vyksta meno terapijos užsiėmimai, pažadinantys kūrybinį potencialą, glūdintį kiekvienos moters prigimtyje (pvz., veliami rankdarbiai iš veltinio, veriami karolių vėriniai, piešiama ant lino, gaminamos gyvų gėlių kompozicijos ir sezoniniai floristiniai darbai. Tai padeda ne tik atnaujinti interjerą ir sukursti šventinę atmosferą šeimose, bet teigiamai veikia ir nuotaiką. Taip pat nagrinėjami Biblijos moterų paveikslai, kurie padeda atsiskleisti moteriškumui. Visa tai padeda atsipalaiduoti nuo streso pilnos kasdienybės ir priimti save kaip asmenybę.

Šeštadienio pusryčių metu svarbiausia yra džiaugtis viena kita, žavėtis moterišku unikalumu drauge patiriant moteriškumo pilnatvę. O visa kita priklauso nuo pačių moterų poreikio. Mūsų patirtis rodo, kad tokie, iš pirmo žvilgsnio nesvarbūs susitikimai, atveria mumyse beribį gėrio, grožio ir meilės  šaltinį, kuriuo girdome save ir kitus!

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found