Teisė į neperkonstruotą pasaulį

1901-12-13 / Rokas Sinkevičius


Stebina pastaruoju metu užsidedami „gėjaus“ ženklai, taip tarsi demonstruojant atjautą ir nusiteikimą dialogui su kitokios pasaulėžiūros šalininkais. Sakytumei, pagal geriausias gender‘ių kaitaliojimo programas, „truputį gėjus, truputį negėjus ir šiek tiek transseksualas“. Ar taip elgtis tikrai verčia krikščioniškas solidarumas (ypač žinant, į kokią aršią antireliginę propagandą įsitraukusi priešinga pusė)? O gal žingsnis į kitą barikadų pusę, įsiveliant į postmodernius žaidimus su savosiomis „tapatybėmis“, pasiduodant gundymui stulbinama „įvairove“, kurios kaina – dvasinės savasties ir vidinės pusiausvyros praradimas?
Šiandien „įvairove“ išmėginamas ne vienas žmogus, o visa Lietuva ir visas pasaulis. Išdrįsiu pavadinti naująsias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas revoliucingomis. Užsiėmęs aklu ES teisės normų perkėlimu į nacionalinę teisę, Seimas nejučiomis ėmė į įstatymų kalbą įsileisti ir visą „gėjų judėjimo“ ideologiją. Atsikvošėjus ir pamačius, kur visa tai veda, pamėginta įstatymuose apginti bent pamatines tradicinės pasaulėžiūros nuostatas. Į ką susilaukta tokios rėksmingos homoseksualų organizacijų reakcijos, jog galima pagalvoti, kad Europos kultūros sostinės pagrindiniame prospekte tiesiog dienos metu vykdomi linčo teismai.
Ir visa tai tik dėl vieno glausto įstatymo projekto 4 straipsnio 14 punkto, pripažįstančio viešosios informacijos, kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius, neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi. Kodėl staiga kilo tokia masinė isterija, paaiškinti nesunku. Šis punktas sugriauna homoseksualų pretenzijas į jų „orientacijos“ lygiavertiškumą natūraliai gyvensenai. Po įstatymo priėmimo „gėjai“ ir toliau nesibaimindami galėtų gyventi pagal savo supratimą ir įpročius (dar daugiau, kitas įstatymo punktas griežtai draudžia tyčiotis iš jų seksualinio prigimimo ar pasirinkimo), tačiau dėl to jų elgesys netaptų skatintinu pavyzdžiu ar siūlytinu pasirinkimu nepilnamečiams. Juo labiau, įgyvendinus naująjį įstatymą būtų draudžiama „gydyti“ vaikus perrenginėjant juos svetimos lyties drabužėliais („Gender Loops“ metodikos), kaip kad seniau nuo savosios tapatybės būdavo per prievartą gydomi homoseksualai.

Žinoma, yra ir kitas kelias. Remiantis tam tikrų grupių tikslais, padaryti visa ko matu seksą, malonumą, pasitenkinimą (čia fantazijai ribų nelabai atsirastų ir su laiku „įvairovė“ taptų vis įvairesnė...), o „šeimomis“ imti laikyti bet kokius abstrakčius socialinius darinius, vienijamus didesnio ar mažesnio intymumo jausmo. Tada į teisinę apyvartą derėtų įvesti ne tik „homofobiją“, bet ir kitus homoseksualizmo ideologijos pagimdytus naujadarus, tokius kaip „heteroseksizmas“, ir uždrausti apie lytinės raidos ir elgesio nukrypimus atsiliepti skeptiškai arba kritiškai.
Kadangi žmogaus protas reikalauja bent minimalios darnos ir vientisumo, tektų visas atrastas naujas „seksualines tapatybes“ bandyti susistematinti „pažangiausiose“ „seksualinio švietimo“ programose, o vaikus pagal „gender mainstreaming“ principą auklėti orientuotais „per vidurį“. Priminsiu, kad pagal homoseksualizmo ideologus vidurys yra kažkur tarp heteroseksualizmo ir homoseksualizmo, iš kur atvirumas įvairioms seksualinio pobūdžio patirtims sklinda į visas puses.
Matyt, šio kelio ir siekia aršiausi įstatymo nurodyto punkto oponentai. LGBT aktyvistai bando įpiršti mintį, kad po įstatymo priėmimo apie homoseksualizmą išvis nebus galima teigiamai kalbėti. Klausimas, kas homoseksualiuose lytiniuose santykiuose yra gero ir teigiamo, tuo labiau, ką tiems aktyvistams taip knieti dėstyti nepilnamečiams, lieka be atsako. Dėl to jiems tenka išjudinti plačiąsias mases po tariamai iškilusios grėsmės riedučių sportui, viešam mėsainių valgymui ar tautinėms lietuvių pasakoms vėliava. Šią menamą grėsmę ypač eskaluoja vienas portalas, vedantis tiesiog informacinį psichologinį terorą savo kasdienėmis rašliavomis apie tam tikrą neva skriaudžiamą asmenų grupę.
Pasakysite, tarsi ir nieko naujo, kovoje prieš šeimos instituciją jau seniai tapo madinga manipuliuoti nesusituokusių porų, vienišų motinų ir smurto aukų jausmais. Tačiau šįsyk demagogija, atrodo, pasiekia savo aukštumas. Visuomenė psichologiškai bauginama įstatymo punktais, kurių absoliuti dauguma egzistuoja ir senoje, galiojančioje jo redakcijoje  Tenka pastebėti, kad per visą įstatymo galiojimo laiką niekas nei pasakų, nei laidotuvių, nei mėsainių uždrausti net nemėgino. Ne šio teisės akto taikymas, o jo kritika dabar prieina iki absurdų. Vienas seimūnas pradėjo gilintis, ką reiškia „detalus“ ir „ne detalus“ žalojimo, kankinimo ar žudymo vaizdavimas. Deja, tinkamesnio formuluotės varianto pasiūlyti negalėjo.
Esminė neigiama naujo įstatymo pasekmė, pasak LGBT aktyvistų, būtų kitokios orientacijos paauglių papildomas traumavimas ir išskyrimas iš aplinkinių. Tačiau neatsižvelgiama į kitą reikšmingą faktorių. Homoseksualizmas – tai ne vien lytinė tapatybė, bet ir politinis judėjimas su smarkiai išvystyta ideologija, siekiančia sutriuškinti bet kokius kitokius požiūrius kaip „prietarus“. Aišku, kad nepakankamai pažinęs save jaunuolis, patekęs į tokio judėjimo terpę, yra tik galutinai suklaidinamas. Profesorė A. M. Pavilionienė gali sau leisti neatsakingai tvirtinti, jog visi kitokios orientacijos asmenys tokie jau gimsta. Tačiau mes žinome, kad būtent feministiniai ir homoseksualistiniai judėjimai labiausiai išplėtojo sau patogią lyties kaip „socialinio konstrukto“ sampratą, nors galutinai nuneigti biologinės prigimties jiems taip ir nepavyko.
Reikia pasakyti, kad ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus jaunimo perdėtas seksualizavimas išvis yra nepageidautinas ir žalingas reiškinys. Nepilnamečiai turi būti mokomi teisingo lytinio gyvenimo paskirties suvokimo ir atsakingo elgesio. Kalbant jaunuoliams apie tam tikras išimtis, tokias kaip homoseksualizmas, negalima apeiti ir įvairių bioetinių klausimų, paliečiančių kontroversiškas šio reiškinio puses, kitaip tai būtų akla propaganda. O prieš ją ir yra nukreiptas minėtas įstatymo punktas.

 

Bernardinai.lt


Komentarai

Į viršų Į viršų
error: Wayfinder class not found