Kukurūzai
1901-12-13 / Vilija Ivanovienė
Skaniausi yra cukriniai ir sproginėjantys kukurūzai. Jų burbuolės pradedamos skinti rugpjūčio viduryje, kai grūdai minkšti ir sultingi. Bręstantys grūdai patamsėja ir sukietėja, pasidaro mažiau saldūs. Cukrinių kukurūzų burbuolės arba grūdai valgomi virti, kepti, troškinti - kaip atskiras patiekalas arba kaip garnyras, subrendusius galima šaldyti. Kai kurios tautos sugeba iš kukurūzų pagaminti daugiau kaip 150 valgių!
Kukurūzai - ilgos vegetacijos augalai, todėl pirkti reikėtų tik labai ankstyvų arba ankstyvų veislių sėklas, kitaip gali nespėti užauginti burbuolių. Sėjama, kai žemė įšyla ir pražysta ieva. Galima pradėti sėti anksčiau, nuo pirmųjų vyšnių žiedų, o lysves pridengti agroplėvele. Vėlyvų veislių kukurūzus geriausiai sėti namuse balandžio pradžioje ir į lysvę persodinti paaugusius daigus.
Didžiausią derlių, stambias ir sultingas burbuoles, kukurūzai subrandina derlingoje ir drėgnoje, vandeniui ir orui laidžioje žemėje. Jeigu dirva sausa, kukurūzus reikia laistyti, bet negausiai, nes jų šaknys arti žemės paviršiaus. Jie aukšti, todėl nesėkite jų daržo viduryje (mes šešėlį kitiems augalams), geriau pakraštyje arba patvoryje. Jeigu žemė prasta, ruošdami lysvę pridėkite komposto, superfosfato ir kalio druskos. Kukurūzai mėgsta saulę ir šilumą, jeigu neturite pakankamai atviros vietos, šių milžinų geriau nesodinti, nes dėl šviesos trūkumo stiebai ištįsta, lapai susmulkėja ir pagelsta, nustoja augti ir gali nesubrandinti burbuolių. Didesnį derlių subrandina, kai išlaužomos šaknų atžalos.