Mahonija
1901-12-13 / Vilija Ivanovienė
Tai visžalis, Lietuvoje nelabai populiarus krūmas, pavasarį žydintis ryškiai geltonais žiedais, o rudenį apsipilantis mėlynomis uogytėmis. Tačiau vienas krūmas uogų nesubrandina arba jų būna nedaug, todėl geriausiai kartu sodinti ne mažiau kaip 2-3 mahonijas.
Apie mahonijų atsparumą šalčiui sodininkai kalba įvairiai. Vieni sako, kad lietuviškos žiemos joms visai nebaisios, kiti tvirtina, kad Vilniaus ir Utenos rajonuose mahonijos nuolat apšąla. Treti įsitikinę, kad mahonijų atsparumą lemia jų kilmė. Kilusios iš šiaurinių Amerikos rajonų pas mus neiššąla, iš pietinių – per žiemą šiek tiek nukenčia.
Suaugę augalai šalčiui atsparesni už jaunus ir mūsų žiemų nebijo. Mažus augaliukus pirmus 2-3 metus reikia kruopščiai uždengti lapais ir eglišakėmis.
Mahonijos pakenčia pavėsį, bet gražiausiai atrodo saulėtose vietose. Tuomet auga tankios ir sveikos. Mėgsta šviežią, nesupuolusią ir puveningą dirvą, pakenčia užterštą miesto orą ir karpymą. Žydi pernykščiai ūgliai, jų negalima nenupjauti daugiau negu per pusę.
Sodinama 40-50 cm gyliu. Sausoje smėlėtoje žemėje jos dažniau apšąla. Persodintos vėlų rudenį nespėja prigyti ir žūva.
Mahonijos labai dera su rožėmis, anksti žydinčiomis svogūninėmis gėlėmis ir japoniniais svarainiais. Jos gražiai atrodo tarp akmenų, prie namo sienos ir betoninių tvorų.