Vinvytis
1901-12-13 / Vilija Ivanovienė
Tai vijoklis, kurį mūsų krašte matome dažniausiai. Labiausiai vertinamas dėl gražių, vešlių ir didelių lapų ir minimalios šio augalo priežiūros. Daugelis vinvytį vadina laukine vynuoge, nes rudenį jis supbrandina mažutes vynuogių kekeles. Vinvyčiu lengviausiai apželdinsite neišvaizdžias pastatų sienas, o rudenį džiaugsites vaiskiu jo lapų raudoniu. Vienintelis šio augalo trūkumas tas, kad žiemai ant sienų lieka karoti plikos šakos - vinvytis numeta lapus, o pavasarį gana vėlai atželia.
Vynvyčiai dauginami auginiais arba atlankomis. Rudenį palenkiamos šakos ir užpilamos žeme. Auginiams tinka antramečiai (kai dauginama pavasarį) ir pirmamečiai (kai dauginama rudenį) ūgliai. Auginiai su 1-2 tarpubambliais ir 2-3 lapais sodinami 1-2 cm gyliu į derlingą purią žemę. Jie nupjaunami prie pat lapų, apačia - įkypai. Ūsai ir nereikalingi lapai nuskabomi. Lysvės pritemdomos, auginiai nuolat purškiami.
Įsišakniję augalai dažnai ir gausiai laistomi, sausą vasarą - kas 5 dienos. Jaunus vynvyčius reikia gausiai tręšti. Pavasarį ir rudenį tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Jeigu auga prastai, papildomai vasarą tręšiama mineralinių trąšų tirpalu.