Rūgštusis žagrenis
1901-12-13 / Vilija Ivanovienė
Vieni juos peikia, kiti giria – abejingų nėra. Vasarą žagreniai aplimpa gana išvaizdžiais žiedais, styrančiais tarsi žvakės virš medžio, o rudenį jo lapai nusidažo vaiskiu raudoniu. Tačiau daugelis žagrenių nemėgsta, nes jie ne tik sparčiai auga, bet ir sparčiai leidžia šaknų atžalas. Vienas augalas per sezoną gali užauginti apie 5-10 atžalų, kurios išlenda iš žemės per keletą ar net keliolika metrų nuo pagrindinio kamieno. Kieme pasodintas žagrenis atsiduria gėlyne, sode ar net darže. Kita vertus, atžalas galima iškasti arba tiesiog nupjauti. Erdvioje sodyboje tai nėra didelė problema, o mažuose miestų sklypuose galima sodinti tokius žagrenius, kurie atžalų neleidžia arba augina jų mažai, be to, yra dar puošnesni.
Žagreniai geriausiai jaučiasi ir gražiausiai atrodo pasodinti pavieniui, vandeniui laidžioje, net skurdokoje žemėje, saulėje. Šalčiui visai atsparūs. Sprogsta vėlai. Moteriškos lyties rūšinius augalus, kurie labiau vertinami dėl puošnių vaisynų, galima atskirti iš storų naujų šakučių. Vyriškų augalų jos plonesnės.