Ricinmedis
Šio augalo sėklose yra iki 60 proc. ricinos aliejaus. Jis plačiai naudojamas medicinoje, technikoje, muilo gamyboje, aviecijoje, o iš ricinmedžio stiebų gaminamos virvės. Lietuvoje šios gėlės auginamos kaip vienmečiai dekoratyvūs augalai. VISAS AUGALAS, YPAČ SĖKLOS, YRA LABAI NUODINGAS! Mirtina dozė žmogui - 0,02 g ricino. Suvalgius 3 sėklas pradeda kamuoti stiprūs pilvo skausmai, vemiama ir viduriuojama. 6 sėklos - mirtina dozė vaikams, 20 - suaugusiems.
Gegužės mėn. pabaigoje, po pavasarinių šalnų, ricinmedžių daigai sodinami lauke. Galima sėti ir tiesiai į dirvą, bet jie augs žemesni, nesuspės pražysti ir subrandinti sėklų. Ricinmedžiai labai mėgsta šilumą ir šviesą. Derlingoje žemėje užauga labai dideli. Jeigu siekiate rekordo, į gilią duobę įdėkite arklių mėšlo (jis šildys šaknis) ir užpilkite derlinga žeme. Dirva turi būti laidi vandeniui, giliai įdirbta ir gerai patręšta. Net derlingoje žemėje augančius ricinmedžius galima papildomai patręšti azoto ir fosforo trąšomis. Šie augalai bijo mažiausių šalnų (daigai žūva prie -10 C), o vėsiu oru nustoja augti. Lietuvoje sėklas subrandina tik anksti pasėti arba šiltą vasarą (taip pat šiltnamiuose).
Šį egzotišką augalą galima auginti pavieniui arba grupėmis. Nepamirškite, kad jie užima daug vietos. Galima derinti su kitomis iš tropikų kilusiomis gėlėmis, ypač kanomis. Ricinmedžiais galima paslėpti negražias sodybos vietas, mūrines tvoras, ūkinius pastatus. Galima auginti vazonuose, kaip kambarinį augalą. Kad sėklomis neapsinuodytų vaikai, nesodinkite prie vaikų darželių, mokyklų, nuskinkite žiedynus, kad nesubrandintų sėklų.