Gervuogės
1901-12-13 / Vilija Ivanovienė
Tai vasaros uogų karalienė, ypač mėgstama vaikų, nes jos uogos saldesnės net už avietes. Tik bėda, senesnių veislių gervuoges vaikams sunku nusiskinti dėl krūmų koteliuose tykančių dygliukų. Bet dabar prekyvietėse jau galima nusipirkti gervuogių krūmelių be dygliukų, o jų ir uogos didesnės ir dar skanesnės. Gervuogės sunoksta vėlai - tik rugpjūtį.
Sodinti gervuoges patatina eilėmis, įrengiant atramas. Žiemai patartina gervuogių šakeles atrišti ir suguldyti. Kadangi gervuogės dera ant antramečių stiebų, nuderėjusius reikia iš karto išpjauti. Taip pat reikėtų iki 2-3 tarpubamblių sutrumpinti šonines šakutes. Kai kurios šiuolaikinių derlingų bespyglių veislių gervuogės nelabai atsparios šalčiui žiemą. Daugumos stiebai pašąla, kai temperatūra nukrinta žemiau -14-15oC. Pavasarį gervuogės atželia iš apatinių pumpurų, bet tais metais nedera.
Gervuogės mėgsta saulę, nuo vėjų apsaugotą vietą ir derlingą, neutralios reakcijos žemę. Nepakenčia stovinčio vandens. Šaknys arti paviršiaus, todėl giliai nepurenkite žemės, nes galite jas sužeisti. Kad geriau išsilaikytų drėgmė, pašaknes mulčiuokite durpėmis arba šiaudais. Jeigu rugpjūtis labai sausas, gervuoges reikia laistyti, nes kaip tik tuo metu auga nauji ūgliai ir uogos.