Trešnės
1901-12-13 / Vilija Ivanovienė
Šios vienos iš anksčiausiai vasarą atsirandančių uogų pasižymi vertingomis savybėmis, organizmas jas gerai ir lengvai įsisavina. Kad mėgautumės trešnių vaisiais, teks įdėti šiek tiek pastangų. Trešnėms didelį pavojų kelia žiemos šalčiai, pavasarinės šalnos ir saulė, o taip pat jos nelabai atsparios sausrai. Todėl joms geriau tinka kiek aukštesnis reljefas su nedideliu nuolydžiu į šiltesnę pusę. Taip pat trešnių lapus mėgsta graužti kenkėjai, o uogas, kadangi jos labai saldžios, teks saugoti, kad nenulestų paukščiai.
Žemė trešnėms turi būti pakankamai derlinga, labiau tinka pakankamai laidus vandeniui vidutinio sunkumo priesmėlis ar lengvas priemolis. Sodinami tik gerai išsivystę sodinukai. Jų kamienai turi būti ne trumpesni kaip 50–60 cm. Geriausia rinktis vienmetukus su pakankamai išaugusiais vainikais. Sodinamos trešnės 7x6 m atstumais. Suaugusios trešnės pasiekia 5–15 m aukštį. Rudenį sodinukai blogiau prigyja, dažnai žiemą pašąla, todėl paprastai sodinami pavasarį. Tai daryti reikia kuo anksčiau, nes prasidėjus vegetacijai, jie kur kas blogiau prigyja.