Kriaušės
1901-12-13 / Vilija Ivanovienė
Deja, kriaušės mūsų soduose tapo retenybe - šaltos lietuviškos žiemos sunaikina daug jaunų medelių, o vėlyvos pavasario šalnos nušaldo žiedus. Kriaušės žydi anksti ir jie dažnai nukenčia nuo šalčio. Be to, šie vaismedžiai jautresni už obelis, šaltą žiemą greičiau iššąla. Kriaušės reiklesnės dirvai, pradeda derėti vėliau ir dera palyginti negausiai. Nenuostabu, kad jos brangios, o prekybos centruose perkame tikrai ne lietuviškas. Tačiau savo šeimai kriaušių, pasistengus, gali užsiauginti kiekvienas.
Joms reikia laidžios, bet derlingos žemės. Idealu - šiek tiek rūgštoki nesuslūgę priemoliai. Labai svarbu tinkamai parinkti augimo vietą. Netinka gilios daubos, slėniai - ten, kur oras nejuda, šalnos būna stipresnės. Daubose visuomet drėgniau, todėl dažniau puola ir ligos. Geriausia kriaušėms yra pietų ar pietvakarių pusė su užuovėja iš šiaurės ir nedideliu nuolydžiu. Taip pat teks apsirūpinti tinkamais fungicidais nuo šių vaismedžių ligų, nes kriaušės dažniausiai nėra joms labai atsparios.
O ir išsirinkti geriausią kriaušių veislę, tinkančią mūsų kraštams, nėra lengva. Geriausia turėti bent vieną vasarinę, rudeninę ir žieminę veislę. Vasarinės vaisius suvalgysite greitai, rudeninės - pamažu, per mėnesį, o žieminės gerame rūsyje sulauks pavasario. Galite rinktis ir labiau atsparias šalčiui bei ligoms veisles, jei neturite daug laiko vaismedžių priežiūrai.