Snaigės su uodegytėmis

1901-12-13 / Sonata Aleksandravičienė

Vieną žiemos vakarą sugalvojau su vaikais karpyti snaiges, nes kaip tik neseniai buvo pasnigę ir už lango baltavo sniegas:). Tiesą sakant nemoku iškirpti gražių snaigių, tai vaikystėje darydavo mano tėtis. Bet ką padarysi - reikėjo juk vaikučius užimti. O, pasirodo, daug kartų bebandant ir pats išmoksti...Tai juk paprasčiausia kūryba - svarbiausia neįsitempti ir gerai jaustis kaip vaikai.

Nuo praėjusiųjų metų turėjau plono, specialiai snaigėms karpyti palikto popieriaus, bet matydama, kad mūsų daug ... nusprendžiau šį kartą karpyti ant paprasto balto A4 formato popieriaus. Įdomiausia tai, kad buvau nustebinta rezultatu, ypač kūrybingi buvo vaikai. Jie taip užsidegę dirbo, kad net nepastebėjome, kaip greit prabėgo vakaras ( nereikėjo net TV:)). Mano ir vyresnėlio snaiges pakabinome svetainėje, o 5-emtis Renatukas savo sukurtas snaiges nusinešė į savo miegamąjį ir ten pasipuošė kambarį.  Vyresnėlis bandė jas vertinti, bet kai pasakiau, kad pagal jo amžių jos tikrai gražios, tuomet ir jis sutiko:)...

Kai po kurio laiko apsirgo vienas sūnus ir visiems teko kelias dienas leisti laiką namie (mamai tai būna sunkiausias laikas, nes reikia juos visus užimti, kad diena prabėgtų prasmingai:)), tai sugalvojau, kad būtų smagu pasidaryti girliandas-gyvatėles. Pasiėmiau senus žurnalus (nes neturėjau spalvoto popieriaus, o taip ir taupiau:)) ir sukarpiau margus puslapius skiautelėmis. Vaikai mielai įniko į darbą - nesvarbu, kad stalas buvo apverstas, bet rezultatas ir darbo malonumas užtikrintas:). Net mažasis su žirklėmis karpė paveiksliukus:).

Na,o galiausiai visas gyvatėles sumąstėme priklijuoti prie jau turimų snaigių - štai taip ir išėjo netradicinės snaigės su uodegytėm:).Smagumėlis!

Komentarai

Į viršų Į viršų