Mamos tapyba
1901-12-13 / Nida Matiukienė
Šis paveikslas nusitapė pats:) O viskas buvo taip: norėjau pagaminti paveikslėlius su vaikų nuotraukomis. Nusipirkau balto ryžinio popieriaus, sukarpiau ir krašteilus priklijavau prie A4 lapo, Išsirinkau nuotrauką ir patenkinta paleidau spausdinti. Štai čia sulaukiau netikėtumo: nuotrauka kažkodėl atsispausdino visiškai juoda. Žiūrėjau žiūrėjau, - tokia niekaip netiks paveikslui. Bet buvo įdomu ar pati idėja pasitvirtins. Taigi, paėmiau porėmį ir pradėjau klijuoti, net ir juodą. Dažniausiai naudoji PVA klijus, sumaišytus su vandeniu. Štai čia tykojo dar vienas nesusipratimas, - juodi dažai nuo vandens pradėjo lietis. Mat spausdintuvas buvo rašalinis:)) O visgi taip įdomu buvo kuo viskas baigsis. Priklijavau lapą iki galo ir palikau džiūti. Rezultatas nedžiūgino. Viskas prilipo kuo puikiausiai, tačiau piešinio beveik visai nesimatė. Galima buvo įžiūrėti tik kontūrus. Kas beliko? Nutapyti paveiksla! Sumaišiau dažus ir pradėjau piešti. To niekada nebuvau dariusi. Todėl buvo labai įdomu ir spalvas maišti ir tepti teptuku. Naudojausi vaikų priemonėmis, nes nieko geresnio neturėjau. Pasijutau tikra dailininkė, - toks džiaugsmas užliejo. Piešiau iki išnaktų. Juokingiausia buvo, kad vietoj violetinių alyvų gavosi kažkas kito. Mat iš turimų penkių spalvų niekaip negalėjau išgauti violetinės spalvos. Bet argi čia bėda? Juk gražios bet kokios gėlės. Sunkiausia buvo nupiešti veidą, niekaip neradau kur nosies linija. Taigi, perpiešiau tą vietą bent penketą kartų. Buvau labai laiminga. O dukra - trigubai.
Tiesa, nepapasakojau apie kraštelius. Kadangi kraštuose matėsi priklijuotas ryžinis popierius, tai užtepiau jį su modelino pasta (pirkau Thomas philips parduotuvėje). Kai išdžiuvo, nudažiau rudais akriliniais dažais, ant viršaus - auksine bronza.
Pagalvojau pora dienų ir su dukra nusprendėme paveikslą pakabinti ant sienos.