Ūkiškas muilas
1901-12-13 / Sonata Aleksandravičienė
Kadaise vyras nupirko žurnalą Green’as. Tuomet beskaitydama sužinojau nemažai dalykų apie tai, kokį maistą mes valgome, kokia kosmetika tepamės ar kokią buitinę chemiją naudojame. Teko griebti už galvos...Tuo metu per Rusiją žiūrėdavome panašaus pobūdžio laidą "Srėda obitanija", kur pateikta informacija tiesiog šokiruodavo. Taip į mūsų gyvenimą atėjo pasikeitimai - juk viskas prasideda nuo mūsų mąstymo, o mąstymas nuo žinių:). Gimė troškimas patiems augintis daržoves, pirktis mėsytę, pieną, kiaušinius iš pažįstamų žmonių, plauti drabužius su skalbimo milteliais, kuriuose nėra arba bent jau mažiau nei 5 proc. fosfatų...Atsisakiau Fair’io bei Domestos. Tuomet skalbiau su milteliais, pirktais iš GNLD, kuri "friendly ozone"(bet jie brangoki). O tualetus ėmiau plauti actu.
Bet bėgo laikas ir kai kas pasimiršo. Gal po metų Lietuvoje kilo banga prieš chemiją maiste, buityje. Vėl prisiminiau, kraupau ir šiurpau nuo informacijos...Kaip tik per vieną laidą išgirdau, kaip alergiškų vaikų mamos skalbia su paprastais vaikiškais arba ūkiškais muilais drabužėlius ir svarbiausia - kaip vaikučiams tai padėjo nuraminti sudirgusią odelę. Tai daryti ėmiau ir aš:).
Dabar skalbiu su ūkišku muilu. Nusiperku jo daugiau, susitarkuoju ir pasidedu, o kai reikia, įdedu sauja drožlių ir skalbiu skalbimo mašina. Ji tikrai negenda, žinoma, šis muilas turi specifinį kvapą...Kartais pasilieka muilo pėdsakų.Vyras savo purvinus džinsus skalbia tik su tradiciniais milteliais. Tad jų yra namie, ir pagal poreikį juos naudoju (pvz., kai skalbiu vaikų striukes - jos juk nedirgins vaiko kūno). Bet kūdikėlio drabužius skalbiu tik su ūkišku muilu.