Sniegas
1901-12-13 / Monika Misiūnienė
Kaip gera šią žiemą. 
Pilna puraus gražaus sniego. Sausio pirmąją dieną ėjome su vaikais lipdyti Sniego Senį – oras buvo tikrai šiltas ir sniegas puikiausiai tiko lipdymui.
Palei mūsų namą jau stovėjo išsirikiavę 3-4 Sniego Seniai. Vienas tikrai įspūdingo dydžio, su užvožtu kibiru ant galvo. Mes tokio galiūno nestatėme, tačiau eidami lipdyti pasiruošėme kaip reikiant – nulipdytam seniui įstatėme morką vietoj nosies, sagas vietoj akių, į rankas įstatėme po šaltąją ugnelę. Lauke jau temo, ir buvo labai smagu pašokinėti aplink tokį linksmą ir kibirkščiuojantį sniego žmogeliuką. O kur dar sniego drugeliai, braidymas po pusnis, čiuožinėjimas nuo čiuožyklos į didelę pusnį... Puiki žiema.
Nida Matiukienė
Keletu žodeliu noriu prisijungti prie Monikos džiaugsmo ir pasakyti, jog būtent žiemą vaikus pradėjau mokyti pilietiškumo, - nuo laiptų ir takelio šalia daugiabučio pradėjome valyti sniegą. Keista, juk tam yra kiemsargiai ir valytojos... Tačiau tai padėjo vaikams suprasti, jog tvarka ir švara aplink mus yra mūsų visų rūpestis. Labai smagu drauge su vaikais puošti mums visiems priklausančią aplinką: vasarą sodinti gėles, o žiemą statyti Sniego Senį. Žinau, daugelis atsidūsta nuo tokių rašinių, - "gerai, kai tėvai turi laiko tokiems dalykams..." Labai suprantu, kad ne tas galvoje, kai po darbų skubi susitikti su vaikais ir paskęsti namų ruošos rutinoje. Bet tokie netradiciniai darbai, kurie naudingi ne tik mums, bet ir šalia esantiems, suteikia labai daug džiaugsmo. Išbandykite:)