Daugelį šio straipsnio tema turbūt nustebino. Iš tikrųjų nemažai krikščionių suabejotų, ar verta rašyti apie šią popžvaigždę: ką čia būtų galima rasti, kad pasimokytume? Visgi Madonna yra reikšmingas ir reprezentatyvus mūsų meto kūdikis.

Madonna tapo viena iš didžiausią pasisekimą turinčių ir blogai pagarsėjusių moterų dainininkių pasaulyje. The Times labai aiškiai tai išdėstė 1991 metais: „Naujienos, kad Madonna ką tik pasirašė sutartį, pagal kurią ji yra geriausiai apmokama atlikėja per visą popindustrijos istoriją, tik dar kartą patvirtina mums jau žinomą faktą, kad dabar ji yra didžiausia žvaigždė planetoje". Net gana rimtas leidinys Sunday Telegraph pripažino ją „moteriškos lyties amžiaus ikona".

Ji atvyko į Niujorką 1976 metais, būdama aštuoniolikos ir kišenėje teturėdama 35 dolerius. O po aštuonerių metų ji laimėjo Niujorko Radio City Music Hall bilietų kasos rekordą: 17622 bilietai į jos koncertą buvo parduoti per 34 minutes - greičiausiai negu į bet kokį kada nors vykusį koncertą. Visi bilietai į jos albumui „Like a Virgin" skirtos turnė koncertus, vykusius 27- iuose JAV miestuose, buvo parduoti per dvi valandas. Septyni jos singlai yra užėmę pirmąsias vietas, 26 singlai buvo populiariausiųjų penketukuose, 7 albumai buvo pirmi. Šešiolikos jos dainų pasirodymas viena po kitos Amerikos populiariausiųjų penketukuose laimėjo rekordą, anksčiau pasiektą „Beatles". Ji pardavė daugiau kaip 85 milijonus albumų visame pasaulyje, daugiau negu bet kuri kita istorijoje žinoma moteris dainininkė. Jos asmeninį turtą sudaro gerokai daugiau nei 70 milijonų JAV dolerių (1995 m. duom.). „Pepsi" firma sumokėjo jai 5 milijonus dolerių už reklaminį klipą. Šiuo metu ji yra pasirašiusi kontraktą su „Time Warner", kontrakto vertė - maždaug 60 milijonų JAV dolerių. Tiesa, jos populiarumas pastaraisiais metais truputį sumažėjo, bet ji dominavo 9-ajame dešimtmetyje ir paskutinio šio amžiaus dešimtmečio pradžioje, taigi net negali būti abejonės, kad ji yra fenomenaliai klestinti superžvaigždė.

Tačiau turėdama tokį pasisekimą ji sukelia nemažiau diskusijų. The New York Post apžvalgininkas Ray‘ius Kerrisonas apie ją pasakė taip: „Ji bet ką padarys, bet ką pasakys, bet ką užsivilks, bet ką išjuoks, bet ką pažemins, kad atkreiptų į save dėmesį ir užsidirbtų vieną kitą dolerį. Ji yra esmingiausias amžiaus simbolis; ji - sau nuolaidžiaujanti, šventvagiška, begėdiška, tuščia". Michaelas Ignatieffas sako: „Man nesvarbu, kad aš matau jos veidą kiekvieno žurnalo viršelyje, man iš tiesų nesvarbu, kad ji yra nepadori, man nesvarbu net tai, kad ji nesugeba dainuoti, nesugeba šokti, nesugeba vaidinti ir vis dėlto yra įžymiausias asmuo planetoje. Aš negaliu pakęsti Madonnos dėl to, kad ji mano esanti menininkė". Cindy Crawford pasakė: „Aš nebenoriu daugiau matyti jos apsinuoginimo. Jei tu ginčijiesi su savo tėčiu, nedaryk to viso pasaulio akivaizdoje". Charlesas Brenneris The Times teigia: „Ji turi antgamtišką sugebėjimą derinti savo tėvynainių vujaristinį [1] potraukį su savo pačios polinkiu į ekshibicionizmą [2]". O daktaras Samas Jonesas iš Niujorko medicinos kolegijos sakė: „Madonna yra ištvirkusi margaspalvė fleitininkė, vedanti paskui save stulbinančiai jaunas mergaites malonumų keliu prie tokio gyvenimo būdo, kur viešpatauja ištvirkimas ir degradacija".

Visuomenės dalis, labiausiai nepatenkinta Madonna, yra krikščionys. Įžūliai vartodama ir išniekindama krikščioniškus simbolius, nuolat demonstruodama tvirkinančias seksualines scenas, daugeliui krikščionių ji tapo tikru pariju [3]. „Moralinė dauguma" (Moral Majority - labai konservatyvus krikščioniškas judėjimas JAV, suklestėjęs R. Reagano valdymo metais; jo tikslas - naujai įtvirtinti konservatyvias krikščioniškas vertybes žiniasklaidoje, kultūros, švietimo ir politikos srityse) jos vaizdo siužetą „Like a Prayer" pasmerkė kaip šventvagišką, o Amerikiečių šeimos asociacija palaikė jį įžeidžiantį. Dėl to daug JAV televizijos kompanijų atsisakė jį transliuoti. Jos turnė „Blond Ambition" Italijoje pasipriešino Vatikanas, o jos vaizdo siužetas „Justify my love" buvo toks įžeidžiantis, kad jį uždraudė BBC ir netgi MTV kanalas Jungtinėse Valstijose (o tai jau šį tą reiškia!). Tačiau ne visi krikščionys yra priešiški. Muzikos kritikas Karlas Dallasas sako: „Mane pirmiausiai sudomino jos rimtas profesionalumas, pagarba įvaizdžiams, kuriuos ji vartojo ir čia pat prieš mūsų akis atkurdavo, taip pat visiška jos neliečiamybė. Tai kas yra šventvagiška? Man visuomet keista išgirsti šį skubų kaltinimą tų, kurie reikalauja nubausti žmones, įvykdžiusius tik tokį nusikaltimą <...> O ji viso labo tepadarė tik tiek, kad pasinaudojo Dievo jai duotais talentais ir tuo būdu metė iššūkį jausmingumui. Gerai katalikei mergaitei tai jau savaime yra nepaprasta ir turėtų būti sveikintina, o ne šmeižiama".

Tačiau net ir tokių nuomonių autoriai, kurie persiplėšdami bandė surasti ką nors, ką būtų galima įvertinti, nutilo prieš 1993 m. Kalėdas, kai pasirodė jos knyga „Seksas". Ši knyga į rinką atėjo kaip nepaprastas žiniasklaidos įvykis; joje vaizduojamos pačios nepadoriausios seksualinės scenos, kokias tik įmanoma įsivaizduoti. Faktas, kad tokią pornografinę knygą galėjo išspausdinti „Time Warner", kad ji buvo parduota ir išreklamuota per Kalėdas kaip knyga, tinkanti skaityti gurkšnojant kavą, paskatino Jamesą Dobsoną pasakyti, kad tai buvo begėdiškiausias įvykis per visą jo gyvenimą.

Tad kas gi yra ši nepaprasta, tokią polemiką sukelianti moteris? Ji gimė 1958 metais Mičigane italų imigrantų Silvio ir Madonnos Ciccone’ių šeimoje. Madonna pavadinta motinos vardu, tai ne sceninis vardas. Ji buvo vyriausia duktė, ir tragiška motinos mirtis nuo krūties vėžio, kai mergaitė buvo vos šešerių metų, iš esmės pakeitė jos gyvenimą. Madonna buvo priversta imtis suaugusiojo vaidmens - rūpinosi namais ir aštuonių vaikų šeima. Jos tėvas, sunkiai dirbantis inžinierius, nėrėsi iš kailio, stengdamasis juos gerai prižiūrėti ir išlaikyti visus drauge, tačiau jis neišvengiamai turėjo vesti dar kartą, ką jis ir padarė po kelerių metų, o Madonna prisipažino, kad ji buvo labai pasipiktinusi savo pamote Joana. Jų šeima buvo griežtai katalikiška, vaikai kasdien eidavo į bažnyčią katalikiškoje mokykloje, kurią jie lankė. Katalikiško auklėjimo griežtumas darė poveikį jos ankstyvajam gyvenimui, ir nieko nuostabaus, kad ji pradėjo priešintis tiems pagrindams, nors reikėtų pasakyti, kad tada, kai Madonna buvo maža mergaitė, ji buvo labai religinga ir troško tapti vienuole. Nors aukštesniojoje mokykloje Madonną prisimindavo kaip visų mėgstamą mergaitę, turinčią daugybę draugų, ji pati prisipažįsta, kad gimtajame mieste visada jausdavosi nereikalinga. Labai anksti pajuto svajonę šokti; po atkaklaus spaudimo tėvo širdis suminkštėjo ir jis leido jai lankyti baleto pamokas. Mokytojai tuojau pastebėjo jos talentą ir netrukus ji išsikovojo vietą Mičigano universitete. Tačiau ji nebaigė kurso, nes viliodamas pamojo ranka Niujorkas ir, turėdama tik truputį daugiau nei trisdešimt penkis dolerius kišenėje ir lėktuvo bilietą į vieną pusę, Madonna įžengė į didįjį miestą, kupina svajonių tapti žvaigžde. Dalį dienos ji dirbo užkandinėje, kartais kur nors pozuodavo nuoga ir apvažinėdavo Niujorko šokių klubus, kur galiausiai susipažino su labai talentingais ir įtakingais programų vedėjais ir muzikantais - taip jos muzikinė karjera pajudėjo iš vietos.

Tačiau mes dabar nesiruošiame analizuoti jos muzikos ar muzikinės karjeros. Aš tikrai to nesiūlau, nes nesiklausau jos muzikos ir visiškai nesu jos gerbėjas. Taigi nebandysiu įvertinti jos meninių sugebėjimų ir reputacijos. Aš taip pat nesidomiu ir „tikrąja" Madonna. Labai dažnai žmonės stengiasi nekreipti dėmesio į viešus pranešimus apie asmenį, kad suvoktų, koks tas žmogus yra tikras. Faktiškai mane kaip tik ir domina, kas netrukus ir paaiškės, būtent tas viešumas, tas Madonnos Mitas. Pagaliau nenoriu paprasčiausiai tik išvardyti visų nekrikščioniškų ar amoralių dalykų, kuriais ji tiki ar daro. Manyčiau, jie ir taip pakankamai akivaizdūs.

Susidomėjau prieš porą metų, kai žurnale perskaičiau apžvalginį straipsnį, kuriame Madonna vertinama kaip pirmoji moteris herojė tarp jaunimo. Tuojau po to perskaičiau dar vieną rašinį, kuriame buvo klausiama jaunų mergaičių, į ką jos siekia būti panašios. Sąrašo pradžioje buvo dvi - Madonna ir princesė Diana - nepaprastas įvaizdžių kontrastas. Tai sužadino mano susidomėjimą šia moterimi kaip kultūros ikona, kaip mūsų amžiaus produktu ir mūsų amžiaus simboliu. Ikonos yra religiniai paveikslai, sukurti žmonėms melstis, ir jie vaizduoja tai, kam esame atsidavę, mūsų aukščiausius idealus ir vertybes. Kai Madonna 9-ojo dešimtmečio viduryje išleido singlą „Material Girl", daugelis komentavo, kad ji apibendrino dešimtmečio dvasią - to laikotarpio materializmą. Manau, kad Madonna simbolizuoja dar daugiau. Norėčiau apžvelgti Madonnos mitologiją, keletą svarbiausių jos bruožų ir parodyti, kaip jie veikia lyg būtų mūsų pačių, mūsų kartos ir mūsų kultūros veidrodis.

Vienas iš Madonnos bruožų, stulbinantis mus pirmiausiai, yra jos sugebėjimas vartoti savo pačios įvaizdį. Madonna gyvena tuo, kad „žiniasklaida yra pranešimas" (The medium is the message, tai Kanados komunikacijos psichologo ir kultūros filosofo M. McLuhano (1911-1980) posakis; pagrindinė šio teiginio mintis yra ta, kad esminis žiniasklaidos pobūdis, jos paskirties ypatybės jau savaime nustato, kas per ją gali būti pranešama ir kaip šis pranešimas gali būti perduodamas; taigi žiniasklaida pati iš anksto nustato pranešimą). Dėl sėkmės ir atkaklaus darbo ji visiškai kontroliuoja savo pasirodymus. Pati rašo dainas, kuria muziką, choreografiją ir šoka pati, apipavidalina sceną, netgi pati grimuojasi ir kuria kostiumus. Ji absoliučiai, tarytum apsėsta, kontroliuoja visus šiuos pasirodymo aspektus. Ji reguliuoja ne tik pasirodymus, bet ir visa kita, ką daro: netgi filmus, kuriuose vaidina - jie visi atspindi apibendrintą įvaizdį. Jį parduodama, Madonna išskirtinai sumaniai naudojasi viešuma, reklama ir žiniasklaida. Martinas Amisas taip pakomentavo: „Ji yra nepriklausomas postmodernizmo fenomenas. Net jos viešumas išsikovoja viešumą. Tiesiog kontroliuojamos iliuzijos šedevras". Richardas Morrisonas iš The Times apie ją sako: „Tokių kaip Madonna ir Jacksonas tikslas - pasiūlyti tai, ką galima pavadinti tik visišku egocentrizmu: jie kontroliuoja kiekvieną savo veiklos aspektą ir nori ištrinti ribą tarp meno ir tikrovės. Jų veiksmai susipina su jų asmeniniu gyvenimu ir atvirkščiai". Dabar toks įvaizdžio ir tikrovės susipynimas yra ne tik Madonnos, bet ir mūsų kultūros centras. Viešo ir privataus asmens lydinys, kai bet kokie skirtumai tarp jų panaikinami taip, kad viskas tampa įvaizdžiu, o tikrovė išnyksta jame. Visas Madonnos gyvenimas sukasi apie jos įvaizdžio demonstravimą.

Viename iš jos dokumentinio filmo „Lovoje su Madona" epizodų matome ją einančią pas gydytoją pasitikrinti balso. Filmavimo kamera visą laiką ją seka, viską įrašinėdama. Warrenas Beatty, tuometinis jos vaikinas, viską suprasdamas komentuoja situaciją. Kai gydytojas paklausia: „Ar jūs norėtumėte kalbėti išjungus kamerą?" ir ji atsisako, Beatty pareiškia: „Kodėl tu turėtum norėti sakyti ką nors išjungus kamerą? Ar čia esama kokios prasmės? Ji nieko nenori sakyti išjungus kamerą; ji nenori gyventi nefilmuojama".

Daugeliu atvejų Madonna tampa savo pačios įvaizdžio auka. Ji gyvena visiškai užsidariusi dirbtinai sukurtoje įvaizdžio tikrovėje. Tai dar viena priežastis, dėl ko aš nesidomiu tikrąja Madonna už mito ribų, nes negalvoju, kad ji tokia yra. Aš manau, kad ji prarado save dėl įvaizdžio, kad skirtumas tarp įvaizdžio ir tikrovės nebėra esminis. Ir ji ne vienintelė tokia. Pagalvokite apie siaubingą mūsų technologijos amžiaus augimą ir apie žiniasklaidos priemonių įtaką; įvaizdis daro vis didesnį ir didesnį poveikį mūsų gyvenimams. Politikoje stilius pakeičia turinį; komercijoje įpakavimas ir reklama atstoja kokybę; visuomenėje jūsų išvaizda keičia tai, kas jūs iš tikrųjų esate; forma keičia turinį, išorė - vidinę tikrovę. Taigi daug žmonių gyvena savo gyvenimus televizijoje: žiūrėdami muilo operas ir sporto varžybas. Daugelis prisideda prie įvairių subkultūros elementų ir prisiima tos grupės įvaizdį. Įvairios grupuotės yra suvokiamos kaip kraštutinumai, tačiau yra ir kitokių subkultūros darinių, kuriuose individas nugramzdinamas į kolektyvinį įvaizdį. Tai, ką jūs sakote ar darote, tėra išoriška, o tikrasis jūsų Aš yra prarastas. Kaip ir Madonna, jūs gyvenate tik įvaizdžiu.

Dar viena svarbi Madonnos įvaizdžio ypatybė - nuolatinis jo keitimas. Ji visada keičia savo įvaizdį: nuo geros mergaitės, tapusios bloga, iki baltai apsirengusios nekaltos mergelės, nuo Marilyn Monroe iki 1920-ųjų metų gangsterio meilužės, nuo neohipės iki kerinčios karalienės, nuo belyčio, šalto roboto iki nuogo sekso simbolio. Kas keletą metų pasaulis žavėjosi jos sugebėjimu keisti įvaizdžius, ir tai buvo jos sėkmės dalis. Jeffrey Katzenbergas, Wolto Disneyaus studijos direktorius, sako štai ką: „Ji visada mainosi: niekada nenustygsta vietoje. Kas dveji metai ji išlenda kitaip atrodydama, nauju būdu save pristatydama, su nauju požiūriu, nauju veikimu, nauju dizainu. Ir kiekvieną kartą tai būna sėkminga. Tai yra toks nuolatinis tapsmas. Kai kas nors panašaus atsitinka vieną kartą - gerai, galbūt tai yra sėkmė. Du kartus - tai jau sutapimas. Tris kartus - tai jau nepaprastas talentas. Panašu į genijų. O Madonnai tai jau penktas ar šeštas kartas". Aišku, ir vėl tai atspindi mūsų kultūrą. Mes visada ieškome kažko naujo, pereinančio iš vieno įvaizdžio į kitą, besikeičiančio, kas patenkintų mūsų pragmatinius akimirkos poreikius, arba atsisakome senojo įvaizdžio, kai jis tampa nuobodus, reikalaujantis ar problemiškas.

Bus daugiau

[1] vujarizmas: regos seksualizavimas, lytinis susijaudinimas ar pasitenkinimas, kuris patiriamas regos pojūčiu - lytinio akto, lyties organų stebėjimu.

[2] ekshibicionizmas: (lot.  exhibitio - rodymas, pateikimas), lytinis iškrypimas, kuris reiškiasi lytinių organų rodymu.

[3] parijai: (tamilų k. paraijan) 1.P.Indijoje - viena žemiausių neliečiamųjų kastų; 2. beteisiai, paniekinti, engiami žmonės.

www.lksb.lt

Komentarai