Meilė, seksas ir...

Dėl „šalutinio“ poveikio pasitarti su gydytoju ar vaistininku?

Mielieji, ar pastebėjote? Vasario 14-oji, Valentino diena! Reikia trumpo raudono sijonėlio ir zuikučio ausų… Ir parašyti slaptą meilės laiškelį tam simpatiškam vaikinui iš dvyliktos A… O gal nusipirkti krūvą lipdukų – širdelių ir visiems klijuoti ant skruostų? Nors gal per daug vaikiška... Žinau! Išsiųsiu tėvus į kaimą ir pasikviesiu Savo Marelį. Su juo taip gera! Labai smalsu, kas mums išeitų… Vis dėlto – įsimylėjėlių diena…

Valentinai, Valentinai...

Suprantu žmones, kurie taip įsivaizduoja Šv. Valentino dieną. Dažnai girdint ir matant žodį „meilė“, aptaisytą raudonomis širdelėmis, jausmingai aprašinėtą ir aprengtą seksualiais apatiniais, kiekvienam galva apsisuktų. Bet kas išties „ta meilė yr“? Baisu, kad kaskart ištarus šį žodį šventasis Valentinas krūpteli ir suklūsta… Jo vardas jau kelis dešimtmečius uždirba didelius pinigus prekybininkams ir įvairių niekučių gamintojams, taip pat erotinių prekių sektoriui.

Jei pasidomėtume, ką iš tiesų reiškia Šv. Valentino diena, neskubėtume nei ko nors pirkti, nei persirenginėti, nei megzti naujų „ypatingų“ draugysčių ar organizuoti nakties nuotykio. Kaip pasakoja internetinė Katalikiškoji enciklopedija, Bažnyčioje yra trys šventieji Valentinai. Vasario 14-ąją švenčiame vieno iš jų, III a. Romoje gyvenusio kunigo, mirtį arba gimimą dangui. Kituose šaltiniuose pasakojama legenda, kad kunigas Valentinas klausydavęsis įsimylėjėlių išpažinčių, slapta tuokdavęs jaunas poras (tuo metu imperatorius draudė tuoktis, nes santuoka ir šeima, jo manymu, trukdė vyrams būti geriems kariams). Vėliau dvasininkas už slaptas tuoktuves buvo nuteistas mirti. Taigi Šv. Valentino diena iš tiesų labiau susijusi su santuoka – Dievo palaiminimu jauniesiems, nusprendusiems susieti savo gyvenimus.

Kodėl tad krikščioniškas žurnalas „Artuma“ šia proga nori kalbėti apie lytinius santykius? Juk dažnai manoma, kad seksas yra kažkas blogai, nešvaru ir netinka doram katalikui... Ogi kad seksas – tai viena gražiausių Dievo dovanų sutuoktinių gyvenimui, per kurią iš tiesų išsipildo Dievo sumanymas žmogui – du kūnai tampa vienu. Mūsų dienomis ši dovana yra stipriai numenkinta. Be to, kaip ir meilė, žodis „seksas“ (kartu ir veiksmas) yra taip iškraipytas, kad pokalbiuose apie lytinius santykius pasijunti lyg kreivų veidrodžių kambaryje, kur viskas įgauna juokingą, iškreiptą formą.

Taip yra, pavyzdžiui, kai kalbama apie nėštumą – lytinių santykių rezultatą. Žiauri ironija pradėtą naują žmogų vadinti „šalutiniu sekso poveikiu“. Bet toks požiūris vis labiau įsitvirtina. Moksliniai tyrimai rodo, kad žodis „nėštumas“ dažniau vartojamas neigiamame kontekste: jis neplanuotas, nenorėtas, jo reikia išvengti ar jį nutraukti. Žinoma, kai tau 13, 16 ar 18 metų, dar ne laikas galvoti apie vaikus (gal ir apie seksą?). Bet apmaudu tai, kad toks „blogo nėštumo“ baubas nusėda mūsų mąstyme, ir mes pamirštame, jog turime DOVANĄ susilaukti vaikų. Esame APDOVANOTI vaisingumu, o ne nubausti. Tai ypač pasakytina vaikinams: nagrinėjant šią temą, kartais jie lieka ar yra paliekami nuošalyje, tarsi jiems tai nebūtų skirta.

Būti valdomiems ar valdyti?

Turbūt gerai žinote Bažnyčios nuomonę – jokių lytinių santykių iki vestuvių. Kokia senamadiška toji Bažnyčia – dažnai sakome. Ir kodėl ji taip nori uždrausti mylėtis? Apskritai kodėl Bažnyčia taip „saugo“ žmogų nuo malonumų?

Atsakymas paprastas. Ji nedraudžia, tik nori mums laimės. Jei išmoksime valdyti savo kūną, nebūsime valdomi jo. Ir tai – ne šiaip sau, ne dėl to, kad kas nors sugalvojo dar vieną taisyklę ir visi privalome jos laikytis. Atidėti lytinius santykius vedybiniam gyvenimui yra svarbu idant išmoktume iš tiesų mylėti ir gerbti save bei mylimąjį (-ą). Praktiškesniems protams galima pridurti, kad dar viena mylėjimosi „paskirtis“ – kūdikis. Paprasta kaip dukart du! Geriau įsižiūrėjus, daugiau niekas kitas, tik Bažnyčia vis dar išdrįsta pasakyti tiesą ir apsaugoti mus nuo savo pačių griūties.

Pripažinkime, kad net ir žinodami, kas gera mums, suklystame. Jausmai, artumo poreikis įsiūbuoja mūsų laivelį. Po kelių mėnesių draugystės kraujas užverda, pasaulis nušvinta vien tik šviesiomis spalvomis, mintyse – tas vienas žmogus, ir jau atrodo, kad sutikai savąjį (-ą)! O praėjo vos keli mėnesiai… Ir jūs jau miegate kartu… Toks būtų romantiškas variantas. Ne toks romantiškas – kai vos tik susipažinę vakarėlyje po kelių valandų jau dūsuojate kaip du playboy triušiukai. Šiek tiek pykstu ant popkultūros, taip nupiginančios lytinius santykius, nužeminančios juos iki fizinio veiksmo, neva esančio visai kas kita, nei tai, ką giliai širdyje išgyvename.

Kad ir kaip nusiteikę – romantiškai ar nelabai – žmonės leidžiasi į lytinių nuotykių kelionę, dažnai nusvyla, nes lytiškumo tiesa paprasta. Jo „misija“ – dovanoti save tam, kurį pasirinkai ir su kuriuo visą gyvenimą nori augti meilėje bei susilaukti vaikų. Bandymas tai paneigti kartais baigiasi liūdnai. Pats baisiausias padarinys – abortas.

Išsaugoti gyvybę reikia drąsos

„Kalbinau keturias merginas, kurios buvo raginamos ar verčiamos darytis abortus. Jų istorijos skirtingos. Papasakosiu vieną“, – Marijos radijo laidoje jaunimui „Iššūkis“ sakė Justina Arutunian, neformalaus jaunimo centro „Babilonas“ darbuotoja. Prieš metus Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namuose ji išklausė kelias sudėtingas gyvenimo istorijas. Tamarą (vardas pakeistas) globos namų ieškoti paskatino tai, kad jos vaikinas įtikinėjo ją darytis abortą.

Tamara kelerius metus gyveno su vaikinu. Pastojo. Pasakė tai draugui, tikėjosi šilto jo atliepo, nes jis ne kartą su džiaugsmu buvo kalbėjęs apie vaikus. Tačiau įvyko priešingai – vaikinas paragino ją darytis abortą, ėmė ilgėliau nebepareiti namo, o grįžęs mušdavo Tamarą. Kartą, bijodama persileidimo, sumušta mergina paliko namus. Ji jau buvo kartą dariusis abortą ir žinojo, ką tai reiškia. Tada, nutraukus vaiko gyvybę, ją buvo apėmusi depresija. „Klaikus jausmas“, – prisiminė ji. Šį vaikelį nusprendė išsaugoti. Susirado globos namus, ten apsistojo. Juose merginos ir moterys gali gyventi, kol vaikui sueina pusantrų metų.

 

Mamos drąsa išgelbėjo tą mažylį nuo žūties. Žinoma, toks apsisprendimas daug kainavo. Tamara patiria, kaip sunku vienai auginti vaiką. Turint vieną atžalą gaunama beveik 100 litų pašalpa – per maža, kad išgyventum.

Prieš nerdami išmokime plaukti!

„Labiausiai merginoms trūksta žinių, trūksta lytinio ugdymo“, – išklausiusi merginas sako Justina. Kas iš to, kad jaunuoliai mokomi naudotis prezervatyvais ar tinkamai gerti kontraceptikus, jei neugdomas sveikas požiūris į save, savo lytiškumą. Ir abortas kartais laikomas kontracepcijos priemone. Deja, viskas ne taip paprasta – atsikračiusios negimusio kūdikio moterys išgyvena depresiją, tikėtina, jog jos gali daugiau nebepastoti.

Kita mergina pasakojo, kad ją darytis abortą vertė mama: anot jos, be tėvo auginti vaiką nesąmonė. Bet mergina nepakluso ir labai džiaugiasi, nes mažylis jai dabar yra svarbiausias gyvenime. Dažnai besilaukiančios merginos, būdamos ne šeimos moterys, jaučia aplinkinių spaudimą. Ypač jei dar yra mokinės ar gyvena labai skurdžiai – tada dar sunkiau išdrįsti išsaugoti gyvybę.

Klaidinga manyti, jog abortai yra asocialių, neturtingų, labai jaunų ir šeimos nesukūrusių merginų problema. Lietuvos statistika teigia, kad daugiausia abortus darosi 25–29 metų moterys. Gydytojai sakytų, kad tai – geriausias metas susilaukti vaikų. Duomenys apie merginų finansinę ar šeiminę padėtį nėra renkami, todėl šia tema lengva spekuliuoti.

„Ne skurdas ir net ne karjeros siekimas yra abortų priežastis ir didžioji problema. Reikia mokyti, suteikti žinių ir supratimo apie lytiškumą ir vaisingumą jauniems žmonėms – tiek merginoms, tiek vaikinams“, – įsitikinusi Justina.

Nebūkim marionetės

Taigi, siūlau kiek pakeisti švento Valentino dienos planus. Ir naivų įsivaizdavimą, kad lytiniai santykiai – tik smagus, neįpareigojantis malonumas. Prieš imdamiesi veiksmų, patyrinėkite, iš kur tai, kodėl yra formuojamas toks požiūris. Mums jau seniai laikas – kaip kokiems „Matricos“ veikėjams – iš šalies pažvelgti į tai, ką duoda, apie ką ir kaip „kalba“ muzika, televizija ar internetas. Nepasitenkinkite „greitu maistu“. Esame sukurti būti iš tiesų laimingi.

Šaltinis: Žurnalas "Artuma", 2010 m. vasario mėn.

Komentarai