Eilės žmonai
1901-12-13 / Jūratė Mikutavičienė
Esu labai romantiško vyro žmona. Kodėl romantiško? – paklausite. Ogi todėl, kad jis man rašo eiles ir dovanoja jas įvairiomis progomis. Manau, retas vyras šiais laikais tokias dovanas įteikia žmonai.
Jis ne tik parašo eiles, bet ir perrašo jas ant gražaus popieriaus lapo ir įrėmina.
Kaip malonu atsikėlus rytą rasti ant stalo paliktą eilėraštį ir šalia stovinčią nuostabią orchidėją. 
Kaip nuostabu skaityti, kad jis vertina mane, ir kokia jam vis dar esu brangi.
Mano mieliausia paukšte,
Kilu aukštyn
Nuo nesibaigiančios realybės.
Kopiu aukštyn
Ieškot medaus skaniausio syvo.
Vis nerimauju,
Gana seniai taip teko kopinėt.
Brangioji, apgailestauju,
Kad teko šitiek palūkėt.
Žvelgiu viršūnės link,
Matau gražiausią Žiedą.
Kaip meilę patalpint
Į žiedlapį kiekvieną?
Kaip lygiai padalint
Saulėlydį ir aušrą?
Tave kaip atgaivint,
Mano mieliausia Paukšte..?
Vėjas