Motinystės paslaptys
1901-12-13 / Sonata Aleksandravičienė
MOTINYSTĖS PASLAPTYS / Iš širdies į širdį“ – tai unikali knyga, skirta padrąsinti, paguosti, sustiprinti mamas, auginančias vaikus. Ją sudaro 30 lietuvių krikščionių moterų (ir 2 vyrų) straipsniai, kuriuose kalbama apie pasirinkimą gimdyti ar ne, pačiai auginti vaikus ir kiek jų auginti. Knyga paliečia įvairius motinystės aspektus:
*kūdikystė ir mamos nuovargis;
*kasdienė rutina ir visuomenės atstūmimas;
*daugiavaikių motinų patirtis;
*vaikų ligos ar net netektis;
*skausmas nesulaukiant vaikelio ar jo įsivaikinimas;
*paauglystės iššūkiai;
*mamos noras realizuoti save, kaip asmenybę, – karjera;
*vienišos mamos dilema;
*mamos-tėčio santykiai, formuojantys atmosferą šeimoje;
*tėčio žvilgsnis į motinystę.
Straipsniai parašyti įvairiu stiliumi (meninės miniatiūros, pasakojimai, laiškai, ištraukos iš dienoraščių, interviu) – t. y. suprantama kiekvienai kalba – iš širdies į širdį.
Kelių moterų, padėjusių rengti knygą „MOTINYSTĖS PASLAPTYS/ Iš širdies į širdį“, atsiliepimai
Aurelija Umbrasienė
Perskaičiusi nemažai moterų straipsnių buvau sužavėta. Nesitikėjau, kad motinystės patirtis tokia spalvinga, turtinga ir graži, kupina tokių gilių ir prasmingų išgyvenimų. Skaitydama šiuos pasakojimus ir žavėjaus, ir juokiaus, ir susigraudinus verkiau, matydama, kaip kiekviena moteris tai patiria unikaliai, atrasdama savo motinystės kelią – ir nelengvą, ir džiaugsmingą.
Bet kuriai profesijai paruošti įsteigtos ištisos mokyklos, universitetai, kolegijos. Tačiau motinystės „profesija“ įgyjama nuosavame – savo širdies, minčių ir šeimos – pasaulyje, savo pačios namuose, sukantis buities „universitete“. Kiekviena mama turi savo „dėstytojus“ ir „profesorius“ – kas po vieną, kas po du, o kas po visus penkis ar dar daugiau. Visi jie nuo pirmojo „pasisveikinimo“ – riksmo – be perstojo moko kantrybės, nuolankumo, išminties....
Šiame motinystės universitete teorija ir praktika visuomet žengia koja kojon – reikia ne tik mylėti, bet ir žinoti, kaip tą meilę parodyti, reikia čia pat pabarti ir užjausti, reikia pasekti pasaką ir paniūniuoti, reikia paprašyti grįžti laiku ir galbūt leisti kartais pavėluoti, reikia, reikia... Ir vėl – reikia, reikia... Ir visuomet reikia atrasti labai svarių, įtikinančių argumentų – kai kyla rimti egzistencijos ir tikėjimo klausimai, abejonės dėl ateities, baimės dėl karjeros, net dėl vyro meilės ar savo patrauklumo.
Ir štai akivaizdu – mama pati tampa aukščiausio laipsnio daktare ir mokslininke, kai nusprendžia išsaugoti netikėtai užsimezgusią dar vieną gyvybę; kai atveria namų duris našlaičiui; kai neišeidama iš ligoninių dėl antrojo vaikelio svajoja ir apie trečiąjį; kai ašarodama dėl savo likimo staiga nusprendžia padėti tokioms pat kaip ji; kai susidūrus su jaunuolio maištu nepraranda meilės ir stiprybės; kai gauna atsakymą į maldas išgydyti jos neįgalų vaikelį; kai pati patiria išgydymo stebuklą ir pagaliau pastoja... Ir ji pati vis nepaliauja mokytis, tobulėti, bręsti... Tiesa, ir kai laukiasi trečio, o aplinkui zuja du maži dėmesio ištroškę berniukai – ji rūpestingai ruošia spaudai šią knygą...
Jums, brangios mergaitės, merginos, moterys; ir Jums, jaunuoliai, vyrai, tėvai...
Tai išties labai nuoširdūs pasakojimai. Visiems, kas tiki, vertina ir brangina motinystę.
Vilija Ivanovienė
Su kuo palyginti motinystę? Su pilka ir slegiančia kasdienybe, malonumais, išsipusčiusia ir neretai apgaulinga išore ar visgi su gyvenimo pilnatve? Motinystės pašaukimas, įdėtas į kiekvienos moters širdį, prabyla šioje knygoje trisdešimties moterų lūpomis. Tai paslaptys, kurias mes kuždamės iš širdies į širdį, atverdamos tai, ką turime brangiausio – troškimą būti mama bei patirti gyvybės kūrimo stebuklą savyje. Ši knyga privers susimąstyti, kokia motinystės vertė ir kaina, padės suprasti, kiek ji svarbi dabar ir amžinajame gyvenime. Ji tikrai palies moters, o ir ne vieno vyro širdį, įkvėpdama dar labiau branginti šią dovaną.
Tai stebuklų knyga. Stebuklų, kurių nematome dėvėdami kasdienybės akinius. Šioje knygoje jie atsiveria palikdami begalinį dėkingumą Aukščiausiajam už Jo dovanas. Skaitydama šią knygą pamačiau Jį, gailestingumo Tėvą ir visokios paguodos Dievą, pasilenkusį ties paprasta, niekuo neypatinga, pavargusia ir savęs ieškančia mama. Ne su stipriaisiais Jis pasilieka, tačiau su silpnais ir sudužusiais širdyje. Kai nebesilaikome įsitvėrusios savo gyvenimų, bet atiduodame juos tam brangiam pašaukimui, į kurį mus kviečia pats Kūrėjas, motinystės našta tampa lengva. Būtent tuomet vyksta tikrieji stebuklai: akmeninė širdis pakeičiama, o amžina vaiko siela ugdoma ir joje puoselėjamos tikrosios, amžinosios vertybės.
Tai neįprasta knyga – ji skiriasi nuo šiandieninės literatūros, labiau skatinančios kurti savo gerovę, siekti karjeros, malonumų bei ieškoti savo naudos. Dažniau trokštame susikurti apčiuopiamą gerovę, nei užauginti dorus mūsų visuomenės piliečius. Tačiau tokius vaikus užaugina ne „nusivylusios namų šeimininkės“, o mamos, suvokiančios savo darbo svarbą ir atlygį. Tai stiprios asmenybės, kurių gyvenimus ir atsidavimą motinystei vainikuoja neaprėpiamos laimės pojūtis. Laimės, kurios ieško daugelis, tačiau kelią į ją atranda toli gražu ne visi. Manau, jog ši knyga daugeliui taps kelrodžiu link to laimės žiburio, kurį pasiekti taip stipriai trokštame.